Jie – ne tik pripažinti šiuolaikinio meno kūrėjai, bet ir Šiuolaikinio ekslibriso tyrimų studijos Silezijos universitete Katovicuose įkūrėjai, savo menine, moksline ir pedagogine veikla aktyviai prisidedantys prie šio unikalaus meno žanro išsaugojimo ir atnaujinimo.
K. Handzlik profesinį kelią pradėjo Vroclavo vaizduojamojo meno akademijoje, kur baigė Keramikos ir stiklo fakultetą. Vėliau ji įgijo habilituotos dailės mokslų daktarės laipsnį ir tapo Silezijos universiteto Katovicuose profesore. Šiuo metu ji vadovauja studijų programoms „Art of the Object“ (Objekto menas) ir „Ceramics“ (Keramika), taip pat yra viena iš Šiuolaikinio ekslibriso tyrimų studijos steigėjų.
Menininkės kūrybiniai interesai platūs: ji kuria erdvinio meno srityje, dirba su keramika, asambliažu, ready-made metodu, koliažu ir mažosios grafikos formomis, ypač ekslibrisais, kurių srityje išvystė savitą meninį braižą.
Per karjerą K. Handzlik surengė daugiau nei 30 individualių parodų Lenkijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Suomijoje, jos darbai pristatyti daugelyje prestižinių tarptautinių parodų Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Už savo kūrybą menininkė pelnė apdovanojimų tiek Lenkijoje, tiek tarptautiniu mastu ir yra Lenkijos dailininkų ir dizainerių asociacijos, taip pat Vokietijos ekslibrisų draugijos narė.
Kalbėdama apie savo ir kolegos kūrybinę veiklą, K. Handzlik pabrėžia tradicijos svarbą ekslibrisų menui: „Reikėtų remtis tradicija. Interpretuoti šio žanro palikimą, suprasti, kas yra ekslibrisas iš istorinės perspektyvos, suvokti, koks jis gali būti šiandien, perkurti jį pagal šiuolaikinio pasaulio, meno ir adresatų poreikius.“
Menininkės teigimu, būtent tradicijos supratimas ir pagarba jai leidžia kurti autentišką šiuolaikinį ekslibrisą – ne atmetant istorinį palikimą, o transformuojant jį šiandienos kontekste. Toks požiūris atsispindi tiek akademinėje veikloje, tiek pačioje kūryboje.
Ši nuostata glaudžiai susijusi ir su kūrėjų veikla Silezijos universiteto Vaizduojamojo meno institute, kur jau daugiau nei dešimtmetį veikia unikali jų įkurta Šiuolaikinio ekslibriso tyrimų studija. Tai daugiafunkcė platforma, jungianti kūrybinę praktiką, mokslinius tyrimus ir pedagoginę veiklą. Studijoje ugdomas studentų kūrybingumas, vykdomi moksliniai tyrimai apie knygų ženklų meną, dėstoma ekslibrisų istorija, technologijos ir šiuolaikinės interpretacijos.
Teorinė studijos veikla įvairiais aspektais apima proveniencijos meno problematiką – leidinių priklausymo nustatymo klausimus, proveniencinius ženklus, įskaitant ekslibrisus, superekslibrisus ir antspaudus, kolekcijų rekonstrukciją, knygų istorines trajektorijas. Tuo tarpu praktinėje kūryboje daugiausia dėmesio skiriama CGD (kompiuteriu generuojamo dizaino) ekslibrisui.
Dėmesys skaitmeninėms technologijoms nėra atsitiktinis. Pasak menininkų, šiuolaikinis ekslibrisas turi atspindėti savo laiko technologines galimybes, tačiau tai turi būti daroma sąmoningai ir kūrybiškai, o ne mechaniškai sekant madas ar naudojant paruoštus šablonus.
„Dirbdami vadovaujamės įsitikinimu, kad kuo mažiau naudojame ready-made efektų ir madingų stilių – pavyzdžiui, skaitmeninės tapybos – tuo geriau, nes tada suteikiame erdvės kūrybiškumui ir leidžiame autoriaus, menininko asmenybei, kūrybiniam sumanymui atsiskleisti“, – aiškina K. Handzlik.
Toks požiūris leidžia abiem menininkams išlaikyti individualų kūrybinį balsą, nors jie dirba su panašiomis technologijomis: jų darbai nesiekia atitikti momentinių dizaino tendencijų, bet kuria savitą estetiką, kurioje susilieja klasikinių technikų atmintis ir šiuolaikinių galimybių eksperimentas.
K. Handzlik išsiskiria individualia technika – skaitmeniniu koliažu, kuris kuriamas keliais etapais. Pirmiausia ji rankomis sukuria koliažą, naudodama įvairias medžiagas, tekstūras ir vaizdus, o vėliau šis rankų darbo kūrinys kruopščiai apdorojamas skaitmeniniu būdu: retušuojamas, koreguojamos spalvos, pridedama papildoma struktūra, įterpiamos raidės ir kiti grafikos elementai.
Toks hibridinis metodas, kai fizinis ir skaitmeninis pasauliai susilieja viename kūrinyje, leidžia pasiekti unikalių vizualinių efektų. Jos kompozicijos vizualiai stebina, o savo dvasia ir laisvu formų elgesiu primena dadaizmo palikimą – XX a. pradžios avangardą, kvestionavusį tradicines meno normas ir eksperimentavusį su koliažu, asambliažu, ready-made objektais.
Ne mažiau įspūdinga ir K. M. Bąko kūrybinė ir akademinė veikla. Per savo karjerą jis surengė daugiau kaip 100 individualių parodų įvairiose pasaulio šalyse – nuo Europos iki JAV, Japonijos ir Kuveito, o už savo grafiką pelnė apie 60 apdovanojimų tarptautiniuose konkursuose. Jis buvo reikšmingų tarptautinių parodų ir meno projektų sumanytojas ir kuratorius, dalyvavo 20 ekslibrisų konkursų vertinimo komisijose, o už ypatingą indėlį plėtojant ekslibrisų meną apdovanotas J. M. Szymanskio medaliu ir „Walter von Zu Western Medaille“.
Baigęs Vroclavo dailės akademiją ir įgijęs profesoriaus vardą, K. M. Bąkas mokslinėje veikloje nagrinėja šiuolaikinio ekslibriso teoriją. 2019–2023 m. profesorius ėjo Meno ir edukologijos fakulteto dekano pareigas, taip pat yra Tarptautinės ekslibriso bienalės Glivicuose meno vadovas ir Vokietijos ekslibrisų draugijos narys.
K. M. Bąkas dirba vektorinės grafikos principu, pasitelkdamas radikaliai linijinę, precizišką vaizdo kūrimo logiką. Tokį požiūrį formavo ir jo studijuotos metalo technikos, artimos raižybai, todėl net dirbdamas skaitmeninėje erdvėje menininkas siekia vizualinių efektų, artimų klasikinėms spausdinimo technikoms – vario raižiniui, mecotintai ar ofortui. Tačiau tai nėra paprasta imitacija – veikiau artumas klasikinei, Albrechto Dürerio estetikai – preciziškai, detaliai grafikai, kur kiekviena linija turi savo vietą ir prasmę. Didesnio formato darbuose ši technika sukuria piešinio efektą – sudėtingą linijų tinklą, jungiantį šiuolaikines technologijas su klasikine grafikos tradicija.
Naujausi komentarai