Santaka | Diena.lt

Santaka

SANTAKA

SANTAKA

Atvirlaiškis „Kaunas. Laisvės paminklas“. Išleido „Spindulio“ spaustuvė Kaune.

Laukiant karo pabaigos

Talentai: išskirtiniai menininkai apdovanoti ne vienu gebėjimu – tą įrodo ir L. Lapelytės kūryba.

Daug talentų – pranašumas, trūkumas ar būtinybė?

Pripažinimas: poeziją savo gimtuoju uostu vadinantis L. Seileris puikiai įsitvirtino ir prozos lauke – jo abu romanai sulaukė aukščiausių įvertinimų.

Lutzas Seileris: rašymas – tarsi darbas su akustine skulptūra

Prasmės: šiuolaikinis kontekstas visų pamėgtai klasikinei operai suteikia papildomo svorio – socialinės kritikos, kuri buvo svarbi ir XVIII a.

Komiškosios operos klasika ir mūsų dienų Figaras

Asmenybė: A. Mikalauskio kūrybinis palikimas kupinas šviesos ir vidinės gelmės.

Algimantas Mikalauskis: sugrįžtantis iš užmaršties

Kelionė: kai aplinkybės neleidžia nuvykti į mažuosius Europos kultūros centrus, transporto priemone tampa knyga, sako D. Bocullo.

Traukinys atvyks laiku į mažuosius Europos kultūros centrus

Reda Pabarčienė

Naujieji negrožinės literatūros laikai

Radijo imtuvas Janutėno bute Kukutėliuose, 1928 m.

Lietuvos radijui – 100: radijas namuose

Precizika: L. Aidoko kuriamą naują muziejaus „darbuotoją“ robotą sudarys daugiau nei 500 detalių.

Lietuvoje kuriamas humanoidas muziejui

Pozicija: „Leidžiame sau bręsti patiems, bet kartu bręsta ir žiūrovas, – tai bendras kelias“, – teatro kūrėjų ir žiūrovų bendrystę pabrėžia E. Stancikas.

Egidijus Stancikas: didžiausias iššūkis – išgirsti savo laiką

Harmonija: „Skambančių raštų“ ekspozicija M. K. Čiurlionio nacionalinio dailės muziejaus Kryžių kiemelyje.

Menas ir pramogos

Nauja lietuviška proskyna tarptautinėje šiuolaikinio meno erdvėje

Ryšiai: kiekvienas Domo Mykolo parodos objektas — tarsi vieno bendro pasakojimo dalis.

Menas ir pramogos

Sintetinių kaulų filosofija Domo Mykolo parodoje

Jankus, Gediminas, 2025. Hamletas miręs. Kaunas: „Kauko laiptai“, 152 p.

Kultūra

Spalvingas blogio žvėries kailis

Aidai: kurdamas M. K. Čiurlioniui dedikuotą opusą A. Alcys sako įsivaizdavęs, kad klausydamas jo didis kūrėjas atpažintų savo epochos simfoninio orkestro skambesį.

Kultūra

Kūrinio idėja – vesti klausytoją M. K. Čiurlionio keliu

Realybė: anot S. Bekeraitės, antropoceno terminas įsitvirtina filosofijoje ir mene, nes nebeįmanoma nereaguoti į laikmetį, kuriame gyvename.

Mokslas ir IT

Paleontologė dr. Simona Bekeraitė: ryškiausia mūsų palikta žymė – išnaikintos rūšys

Radijo stoties darbuotojai. Pirmoje eilėje, centre – Kauno radijo stoties viršininkas kpt. Petras Masiulis, 1920 m.

Kultūra

Lietuvos radijui – 100 metų

Neemija Arbit Blatas. Litografija. Be pavadinimo.

Menas ir pramogos

Litvakai: laiko upėmis plaukiantis menas

Vedliai: kai kurios didžiausią populiarumą jau išgyvenusios knygos vėl aktualios – padeda, anot D. Bocullo, „gaudyti Didžiojo Europos pasakojimo bangas“.

Kultūra

Kodėl mums reikia Mažosios Europos didžiojo romano?