"Jau nuo vaikystės turiu pilnapadystę, turbūt paveldėtą iš tėčio. Pamenu, kadaise mama versdavo daryti mankštelę pėdoms, padarydavo masažą. Vėliau, paauglystėje, turėjau net specialius ortopedinius batus, bet, kadangi buvo negražūs (o juk paauglei tai svarbiau nei sveikata!), mažai juos nešiojau. Visgi dabar, artėjant 30-am gimtadieniui, supratau, kad plokščiapadystė turi įtakos ir mano laikysenai, ir kojų skausmams, o ir avalynę pritaikyti sunkiau. Galbūt dar nėra šaukštai po pietų? Gal dar galiu kažką padaryti?" - klausia Audronė.
Atsako specialistas
Gydyt