„Absoliučioje daugumoje atvejų – taip, nes ji katalizavo įvairiausius pokyčius“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras paklaustas, ar dėl medikų paliekamų darbo vietų yra kalta sveikatos reforma.
Pokyčiai Lietuvos sveikatos sistemoje nesibaigia. Ministras Arūnas Dulkys praneša, kada gydymo įstaigas pasieks reformai numatyti šimtai milijonų eurų ir kokiais kriterijais remiantis pinigai bus dalijami. Tačiau čia pat girdima ir nuožmi kritika – daliai medikų pertvarkos vizija primena kolektyvizaciją, pasakojama LNK reportaže.
Nors paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną sveikatos priežiūros įstaigų pokyčius reglamentuojantys įstatymai priimti, tačiau kas keisis, šiandien galima tik spėlioti.
Seimui pritarus sveikatos reformai per artimiausius penkerius metus sveikatos sistemą sustiprins daug naujovių: nuo naujų gydytojų etatų iki modernių diagnostikos, gydymo ir naujų paslaugų teikimo modelių sprendimų. Visa tai – už Europos Sąjungos skirtus kone 711 mln. eurų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) suformuota šešėlinė vyriausybė ketina prašyti prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Seimo priimtus įstatymus, reglamentuojančius sveikatos reformą.
Seimas ketvirtadienį patvirtino sveikatos priežiūros sistemos reformą: ją įgyvendinus tikimasi teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją.
Yra tokios automatinio teksto šifravimo programėlės, kuriomis mes, žurnalistai, esame linkę pasinaudoti. Tiesa, jos kartais iškrečia visokių šunybių, taip sumakaluodamos tekstą, kad velnias abi kojas jame nusisuktų, ir ne tik.
Rengiant sveikatos priežiūros įstaigų struktūrinę reformą planuojami ir konkretūs paslaugų apmokėjimo pokyčiai. Tikimasi, kad numatomos finansavimo permainos leis padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams ir pagerins medicinos personalo darbo sąlygas.