„Tie ilgieji sisteminiai reformos darbai, na, be jų reikia imtis būtinų greitų veiksmų. Bet kokią reformą galima sukompromituoti jeigu, žinot, mes kalbam: reforma, reforma, reforma, o reformos įgyvendinimo metu situacija žmonėms blogėja, o ne gėrėja“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

„Mes labai pasigendam greitųjų veiksmų, kuriuos šiandien kiekvienas žmogus pajustų, jų trūksta, ir tai yra didelis, rimtas reformos proceso trūkumas. Todėl jį reikia taisyti“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Pasak jos, minimi greiti rezultatai turėtų būti nukreipti į tam tikrai teritorijai būdingus specifinius sprendinius, eilių sveikatos įstaigose mažinimą, siuntimų sistemos racionalizavimą.

Anot patarėjos, šios problemos gali būti sprendžiamos „nelaukiant sisteminių reformų“.

Bet kokią reformą galima sukompromituoti jeigu, žinot, mes kalbam: reforma, reforma, reforma, o reformos įgyvendinimo metu situacija žmonėms blogėja, o ne gėrėja.

Sveikatos priežiūros reformą Seimas patvirtino pernai, ją įgyvendinus žadama teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją.

Numatyta, kad reforma vyks visose 60-tyje savivaldybių ir užtruks penkerius metus. Jai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.

I. Segalovičienės teigimu, tiek savivaldybėms, tiek kitiems dalyviams reforma kelia klausimų, abejonių bei rizikų.

„Yra dar labai daug neatsakytų klausimų, tų atsakymų reikia ir reikia koreguojančių veiksmų, bet kartu tikrai vis tiek yra tas šešėlis. Jeigu ta reforma nevyks sklandžiai ir matysim vis didesnį sveikatos paslaugų tiekėjų pasipriešinimą, tikrai reikės iš esmės vertinti situaciją“, – nurodė patarėja.

Liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 medikų ir vadovas. Savo ruožtu Raseiniuose dalis medikų, abejodami konkurso į ligoninės direktoriaus vietą skaidrumu, pateikė prašymus išeiti iš darbo. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, jog dėl to kalta sveikatos reforma.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atmeta tokius kaltinimus, jo teigimu, medikų išėjimai daugiausia buvo susiję su politine situacija savivaldybėje.

Reformą yra kritikavęs ir Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas bei rajono meras. Kretingos rajono ligoninei investavus į įrangą, įsigijus kompiuterinį tomografą, dalis suteiktų paslaugų lieka neapmokėtos.