- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, širdinių aralijų, praneša LNK.
„Galėtų būti širdinių aralijų lapai. Apskritai, širdinė aralija kaip augalas yra tonizuojantis. Patys lapai turi daug bioaktyvių medžiagų, kurios gali pagerinti organizmo funkcijas. Taip pat pasižymi antioksidaciniu aktyvumu“, – sakė V. Januškevičė.
Mokslininkė sako atradusi, jog augalai gali pakeisti daug pridėtinio cukraus turinčius produktus.
„Lapai gausūs fenolinių junginių, jie taip pat gali būti maistas mūsų žarnynui“, – tikino mokslininkė.
Lapai turi daugiau vitaminų nei uogos.
„Tyrinėjome aktinidijų lapus ir uogas, kurios yra biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis. Lapai visko turėjo daugiau. Aišku, uogos yra skaniau, bet lapus irgi galima naudot arbatoms, funkciniams ingredientams“, – teigė vyresnioji mokslo darbuotoja Laimė Česonienė.
Kol ne visi medžiai sužaliavę, norint rasti vitaminų užtenka apsidairyti savo kieme, kur jau žaliuoja kiaulpienės, meškiniai česnakai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Lapas yra didžiulis fabrikas. Žmogui turbūt nepavyks tiksliai atkurti, kas vyksta lapuose. Ten vyksta šimtai biocheminių reakcijų. Lapus valgom įvairių lapinių daržovių, miške randam daug valgomų augalų lapų“, – kalbėjo L. Česonienė.
Bemaž pirmosios žaliuoti pavasarį pradeda garšvos. Nors dažnas jas laiko piktžolėmis, mokslininkai deda ant stalo.
Visgi kramsnoti žalių lapų nusiskynus nuo medžio nerekomenduojama, juos reikia paruošti.
„Sumaltume iki smulkesnių miltelių išdžiovinę arba juos pafermentuotume ir naudotume užpilti arbatai. Arba juos dar galima blanširuoti. Pavyzdžiui, vynuogių lapus nublanširavę, t. y. užpylę karštu vandeniu galime naudoti kaip pagrindą įvynioti pakepintas daržoves ar mėsos faršą“, – aiškino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo mokslininkė Paulina Martusevičė.
Valgant lapus, pavyzdžiui, svarainių, šaltalankių, galima apsisaugoti nuo žalingo saulės poveikio.
Visgi reikėtų būti atsargiems, nes daug lapų būna panašių ir nuodingų.
„Žmonės, nepažįstantys augalų, meškinio česnako lapus gali lengvai supainioti su pakalnutės lapais, kurie yra nuodingi. Todėl reikėtų pasikaustyt botaniškai einant į mišką rinkti augalų“, – teigė L. Česonienė.
Bene naudingiausi pavasarį – pumpurai.
„Kas pavasarį užauga, pavyzdžiui, pumpurai, tai juose sutelkta visa metų gyvybė, ką augalas turės šiemet. Žinoma, jei nuvalgysi savo kieme pumpurus, tai paskui nebus nei lapų, nei ūglių“, – sakė vyresnioji mokslo darbuotoja.
Nei augalų, nei lapų nereikėtų rinkti maišais. Viena pagrindinių žolininko taisyklių – rinkti ne viską, o ketvirtadalį: 25 proc. 0 tau, o 75 proc. turi likti gamtai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelininkai: šalyje keliai sausi, vietomis boluoja rūkas1
Sekmadienio rytą keliai Lietuvoje sausi, o eismo sąlygos geros, praneša Eismo informacijos centras. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Žemės drebėjimas Latvijoje buvo išgalvotas?2
Nors gyvename seismiškai ramiame regione ir didesnių žemės drebėjimų tikimybė mūsų šalyje yra minimali, Lietuvos geologijos tarnyba nuolat stebi situaciją ir fiksuoja žemės drebėjimus, esančius net už tūkstančių kilometrų nuo m...
-
Gyveno ir šiltakraujai dinozaurai
Kadaise mokslininkai dinozaurus laikė vangiais, šaltakraujais padarais. Vėliau tyrimai parodė, kad kai kurie jų galėjo kontroliuoti savo kūno temperatūrą, tačiau kada ir kaip tai įvyko, liko paslaptis. Naujausiais duomenimis, pirmieji š...
-
Klimato kaita nulems, kaip bus auginamas mūsų maistas2
2023-ieji dėl karščio, stichinių reiškinių skaičiaus ir netolygiai iškritusių kritulių buvo paskelbti ekstremaliais. Šiemet vėl stebėjome neįprastai šiltą ir permainingą balandį. Ekspertai perspėja: ne tik visai...
-
Smėlis Lietuvoje – nuo violetinio iki juodo: kur rasti patį seniausią?
Lietuvos pakrantėse randama vis daugiau išskirtinių spalvų smėlio. Lietuvoje galima rasti ne tik gelsvo, bet ir juodo, akinamai balto ar violetinio smėlio. Geologai sako, kad dalį neįprastų smiltelių surasti itin lengva, tačiau dažnas jų vis...
-
Originalus gamtos parkas: čia turistai traukia iš viso pasaulio
Pastaraisiais metais mišką centrinėje Bosnijoje prie Grabo kaimo kasmet aplanko tūkstančiai turistų, norinčių pamatyti akmenis. Prie upelių kalvotame miške guli daugiau kaip 20 neįtikėtinos formos sferinių akmenų, iš kurių vie...
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių2
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Žemę užklupo stipriausia per 20 metų Saulės audra9
Žemę penktadienį užklupo galingiausia per du dešimtmečius Saulės audra, kuri nuo Tasmanijos iki Didžiosios Britanijos atnešė įspūdingas dangaus šviesas, tačiau grasina galimais palydovų ir elektros tinklų veiklos sutrikimais. ...
-
Zoologijos sode – neįprasti „pandų“ jaunikliai
Kinijos zoologijos sodas buvo apkaltintas bandymu apgauti savo lankytojus, surengdamas tariamų pandų jauniklių parodą, pranešė „Sky News“. ...