- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaka apie nemylinčią pamotę, kuri žiemą išsiuntė našlaitėlę ieškoti žibučių, gali būti ne tokia jau baisi. Gamtininkai ir kiti gamtos mylėtojai žino, kad šį mėnesį Lietuvos miškuose jau pražydo žibučių. Kas dar neįprasto Lietuvoje dėl šilto sausio ir klimato kaitos, pokalbis su gamtos fotografu, aplinkos ministro patarėju Mariumi Čepuliu.
– Gal mes gyvename pasakoje?
– Ne, gyvename laiku, kai nuolat keičiasi, kai viskas susipainioję. Jei anksčiau buvo viskas aišku, kada žiema, kada ruduo ar vasara, dabar neaišku, nei kada prasideda pavasaris, nei kada baigiasi vasara. Dėl klimato krizės išsimėtė visi metų laikai, gali būti šilta ir sausį ar vasarį. Dabar sako, kad žiema jau pasibaigė, bet nežinau, gal dar nesibaigs. Žibučių ieškau jau kokių penkiolika metų sausio ir vasario mėnesiais ir visą laiką randu.
– Būtent dėl to, nes šie mėnesiai būna šiltesni nei įprastai?
– Būna atšilimas, ilgiau būna teigiama temperatūra. Žibutėms labai nedaug reikia, jos pasiruošusios, pumpurus turi, tik pajaučia šilumą ir išlenda žiedai.
Visas LNK turinys – vaizdo įraše:
– Kokia jūsų užfiksuotos žibutės istorija?
– Įdomiau buvo, kai jos ieškojau sniege. Pirmiau suradau lapuose, buvo lengva, nes iš toli matai. Tačiau paskui žiūrėjau į sniegą ir praėjęs žmogus paklausė, ko ieškau. Kai pasakiau, kad žibučių, žmogus pažiūrėjo kaip į kvaištelėjusi. Tiksliai žinojau, kur yra pumpuras, todėl ieškojau, kad galėčiau sniege nufotografuoti.
– Kas nutinka augalams? Gal nieko tokio?
– Tikrai nieko tokio. Konkrečiam žiedeliui – šakės, jis pražydės, konkrečios paskirties neatliks, sėklų nebus, o toliau yra daugybė pumpurų. Pats kerelis niekur nedingsta, jis užaugs, pumpuro apačioje yra daugybė lapų. Kai bus laikas, sužydės.
– Kas dar netikėto dėl kaitos nutiko gamtoje per pastaruosius metus?
– Smarkiai pasikeitė fauna. Prieš 30 metų buvo kokie 300 paukščių rūšių, dabar – 400. Ne visi dėl klimato kaitos. Važiavau ir baltieji garniai stovi sau apsnigtame lauke – visiškai normalus reiškinys. Jau grįžo ir pempės, gulbės, gervės, žąsys.
– Prieš kelias dienas transliavome reportažą apie pirmąjį parskridusį gandrą į Hamburgą.
– Su gandrais įdomiau, nes jie skrenda iš toli, yra tolimi migrantai. Artimesni migrantai reaguoja į šilumą ir atskrenda anksčiau. Keičiasi ne tik paukščių, vabzdžių rūšys, gali atsirasti daugiau miškų kenkėjų, kurie gali daugiau generacijų turėti.
Žibučių ieškau jau kokių penkiolika metų sausio ir vasario mėnesiais ir visą laiką randu.
– Kokias darote išvadas? Ką sakote ministrui po savo kelionių?
– Atsiprašau, kad nebuvau darbe. Išvadų dabar negalime daryti, tik stebime, kaip keičiasi viskas. Pagrindinė išvada – mes baigiame sudirbti savo planetą.
– Ar tai negrįžtamas procesas?
– Negrįžtamas procesas ne planetai. Baigiame sudirbti, mes gadiname savo aplinką. Planeta išliks, mes naikiname save su supervartojimu. Reikia ramiau elgtis.
– Gal nieko tokio, kad daugiau gyvūnų miškuose?
– Kai gyvūnų daugiau miškuose, šie negali pasisėti, natūraliai užaugti. Tai problema. Reikia pusiausvyros. Svarbu ne kiekis, o kokybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Žaslių ežerą bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių
Į Žaslių ežerą Kaišiadorių rajone pirmadienį bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių, pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
Orų išdaigos Lietuvoje: vienur saulė, kitur – lietus su kruša1
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ nariai dalijosi neįprastais orais. ...
-
Kelininkai: šalyje keliai sausi, vietomis boluoja rūkas1
Sekmadienio rytą keliai Lietuvoje sausi, o eismo sąlygos geros, praneša Eismo informacijos centras. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Žemės drebėjimas Latvijoje buvo išgalvotas?3
Nors gyvename seismiškai ramiame regione ir didesnių žemės drebėjimų tikimybė mūsų šalyje yra minimali, Lietuvos geologijos tarnyba nuolat stebi situaciją ir fiksuoja žemės drebėjimus, esančius net už tūkstančių kilometrų nuo m...
-
Gyveno ir šiltakraujai dinozaurai
Kadaise mokslininkai dinozaurus laikė vangiais, šaltakraujais padarais. Vėliau tyrimai parodė, kad kai kurie jų galėjo kontroliuoti savo kūno temperatūrą, tačiau kada ir kaip tai įvyko, liko paslaptis. Naujausiais duomenimis, pirmieji š...
-
Klimato kaita nulems, kaip bus auginamas mūsų maistas5
2023-ieji dėl karščio, stichinių reiškinių skaičiaus ir netolygiai iškritusių kritulių buvo paskelbti ekstremaliais. Šiemet vėl stebėjome neįprastai šiltą ir permainingą balandį. Ekspertai perspėja: ne tik visai...
-
Smėlis Lietuvoje – nuo violetinio iki juodo: kur rasti patį seniausią?
Lietuvos pakrantėse randama vis daugiau išskirtinių spalvų smėlio. Lietuvoje galima rasti ne tik gelsvo, bet ir juodo, akinamai balto ar violetinio smėlio. Geologai sako, kad dalį neįprastų smiltelių surasti itin lengva, tačiau dažnas jų vis...
-
Originalus gamtos parkas: čia turistai traukia iš viso pasaulio
Pastaraisiais metais mišką centrinėje Bosnijoje prie Grabo kaimo kasmet aplanko tūkstančiai turistų, norinčių pamatyti akmenis. Prie upelių kalvotame miške guli daugiau kaip 20 neįtikėtinos formos sferinių akmenų, iš kurių vie...
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių2
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...