- Augustas Stankevičius, BNS; Dainora Karklytė, Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Nausėda ragina ES įvesti sankcijas Baltarusijos režimą remiančioms...
-
G. Nausėda ragina ES įvesti sankcijas Baltarusijos režimą remiančioms...
-
G. Nausėda ragina ES įvesti sankcijas Baltarusijos režimą remiančioms...
-
G. Nausėda ragina ES įvesti sankcijas Baltarusijos režimą remiančioms...
-
G. Nausėda ragina ES įvesti sankcijas Baltarusijos režimą remiančioms...
-
G. Nausėda ragina ES įvesti sankcijas Baltarusijos režimą remiančioms...
-
G. Nausėda ragina ES įvesti sankcijas Baltarusijos režimą remiančioms...
-
G. Nausėda ragina ES įvesti sankcijas Baltarusijos režimą remiančioms...
-
G. Nausėda ragina ES įvesti sankcijas Baltarusijos režimą remiančioms...
-
G. Nausėda ragina ES įvesti sankcijas Baltarusijos režimą remiančioms...
-
G. Nausėda ragina ES įvesti sankcijas Baltarusijos režimą remiančioms...
-
G. Nausėda ragina ES įvesti sankcijas Baltarusijos režimą remiančioms...
-
G. Nausėda ragina ES įvesti sankcijas Baltarusijos režimą remiančioms...
-
G. Nausėda ragina ES įvesti sankcijas Baltarusijos režimą remiančioms...
-
G. Nausėda ragina ES įvesti sankcijas Baltarusijos režimą remiančioms...
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad Lietuva kartu su Lenkija siūlo įvesti Europos Sąjungos sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimą remiančioms Baltarusijos įmonėms.
„Esame inicijavę ir toliau kalbamės apie tai, kad Europos Sąjunga turėtų priimti trečią sankcijų paketą, skirtą tiek juridiniams asmenims, tiek įmonėms“, – po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) bendroje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Anot Lietuvos vadovo, šiuo metu veikiančios sankcijos „kol kas tokio rezultato, kokio tikėjomės, dar nedavė“.
G. Nausėdos teigimu, ES taip pat turi padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei.
Esame inicijavę ir toliau kalbamės apie tai, kad Europos Sąjunga turėtų priimti trečią sankcijų paketą, skirtą tiek juridiniams asmenims, tiek įmonėms.
ES jau taiko sankcijas daugiau kaip 50 Baltarusijos režimo pareigūnų, tarp jų yra ir Vakarų nepripažįstamas prezidentas A. Lukašenka. Jie kaltinami dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.
Tikisi didelio JAV dėmesio Rytų Europai
Susitikęs su Lenkijos prezidentu A. Duda, šalies vadovas G. Nausėda neslepia, jog tikisi, kad Joe Bidenui tapus Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, šios strateginės partnerės ir NATO dėmesys Rytų Europai toliau bus didelis ir netgi stiprės.
„Nepaisant to, kaip baigėsi rinkimai JAV, abu su pasitenkinimu konstatavome, kad egzistuoja tam tikras mūsų bendradarbiavimo su transatlantiniu partneriu strateginis vektorius, kuris reiškia, kad gynybos garantijos, Baltijos regiono valstybių saugumas lieka svarbiu JAV administracijos prioritetu ir šioje vietoje tikimės tolesnio vaisingo bendradarbiavimo, kaip ir bendradarbiavimo ekonomikos, energetikos srityse įvairiais formatais“, – antradienį po susitikimo su A. Duda spaudos konferencijos metu sakė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, jau dabar galima įžvelgti gerų tendencijų.
„Esame labai suinteresuoti, kad JAV ir NATO dėmesys regionui išliktų nepakitęs, netgi stiprėtų ir matome tam tikrus teigiamus ženklus šioje srityje“, – pridūrė prezidentas.
Remia eurointegracijos siekiančią Moldovą
G. Nausėda ir Lenkijos prezidentas A. Duda teigia, kad palaiko valstybes, siekiančias eurointegracijos. Abu prezidentai tokiais žodžiais pasveikino naujai išrinktą, proeuropietiškų pažiūrų Moldovos prezidentę Maia Sandu.
„Turime labai panašų požiūrį į Rytų partnerystės valstybes. Abu daug kalbėjome apie tai, kaip svarbu, kad Rytų valstybės matytų perspektyvą, ypatingai tos, kurios yra motyvuotos, kaip įmanoma greičiau integruotis į ES. Tos valstybės demonstruoja, kad jų motyvacija yra tvirta ir nenutrūkusi. To patvirtinimas yra ir neseniai įvykę prezidento rinkimai Moldovoje, sveikiname Maia Sandu“, – antradienį po susitikimo su A. Duda spaudos konferencijos metu sakė G. Nausėda.
Pasak G. Nausėdos, bus siekiama, kad Rytų partnerystės klausimai toliau liktų ES darbotvarkėje.
„Puiki proga tai padaryti bus kitais metais įvyksianti Europos Vadovų Tarybos konferencija, skirta ir dedikuota būtent Rytų partnerystės tolesnei perspektyvai“, – pabrėžė G. Nausėda.
Jam antrino ir Lenkijos prezidentas A. Duda.
„ES durys turi būti atviros tiems, kurie nori priklausyti ES“, – akcentavo A. Duda.
ELTA primena, kad Maskvos remiamas dabartinis Moldovos prezidentas Igoris Dodonas pirmadienį iš dalies pripažino savo pralaimėjimą antrajame prezidento rinkimų ture, kurio nugalėtoja skelbiama europietiškų pažiūrų buvusi premjerė M. Sandu.
Moldovos centrinė rinkimų komisija pranešė, kad, suskaičiavus visus balsalapius, M. Sandu laimėjo prezidento rinkimus, užsitikrinusi 57,75 proc. balsų. Dabartinis šalies vadovas I. Dodonas gavo 42,25 proc. balsų.
Rinkėjų aktyvumas siekė 52,78 proc.
Kviečia spręsti nesutarimus
Lenkijai ir Vengrijai pirmadienį blokavus Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 metų biudžetą ir atsigavimo fondą, su Lenkijos prezidentu antradienį susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sako, kad nesutarimus būtina išspręsti.
„Aš labai kviesčiau ir kaip Lietuvos vadovas dar kartą grįžti prie derybų stalo, kad būtų išspręsti visi likę nesutarimai ir mums nereikėtų eiti tuo kraštutiniu veto keliu. Priešingu atveju nukentėsime visi“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Aš labai kviesčiau ir kaip Lietuvos vadovas dar kartą grįžti prie derybų stalo, kad būtų išspręsti visi likę nesutarimai ir mums nereikėtų eiti tuo kraštutiniu veto keliu.
„Šis dokumentas, kuris buvo patvirtintas, yra naudingas ir Lenkijai, ir Lietuvai. Gauname kur kas daugiau lėšų nei praėjusioje finansinėje perspektyvoje, įgyjame realius svertus kovoti su koronaviruso pasekmėmis, kadangi atsiranda labai ambicingas Gaivinimo fondo projektas ir visi mūsų žmonės laukia rezultatų, konkrečių veiksmų, kurių negalime imtis, kol neįsigalioja visi minėtieji dokumentai“, – pridūrė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Vengrija ir Lenkija pirmadienį blokavo ES 2021–2027 metų biudžetą ir Atsigavimo fondą, kadangi jų lėšų skirstymas siejamas su teisinės valstybės principų laikymusi.
ES valstybių vyriausybių atstovai pirmadienį susitikimo Briuselyje metu turėjo pritarti 1,8 trln. eurų vertės paketui, tačiau to negalėjo padaryti dėl Varšuvos ir Budapešto veto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo vadovė: E. Vaitkaus rezultato siejimas tik su tautinėmis mažumomis nėra sąžiningas5
Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nesąžininga kandidato mediko Eduardo Vaitkaus rezultatą per prezidento rinkimus sieti tik su tautinėmis mažumomis. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: 4 proc. BVP gynybai siekis galėtų būti strateginiuose dokumentuose2
Tikslas pasiekti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimą galėtų atsidurti viename iš šalies strateginių dokumentų, sako Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
NSGK diskutuos dėl E. Vaitkaus pasisakymų: svarstys, ar Seimo komitetui nereikia inicijuoti tyrimo17
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį diskutuos, ar nereikėtų detaliau įvertinti prezidento rinkimuose laimę bandžiusio ir prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus pasisakymų. ...
-
Vyriausybė svarstys D. Mickevičienės kandidatūrą į Bangladešo ambasadores
Vyriausybė trečiadienį svarstys Dianos Mickevičienės kandidatūrą į Lietuvos ambasadorius Bangladeše. ...
-
Seimo etikos sargai teiks išvadą dėl klausimų sukėlusios J. Džiugelio buto nuomos3
Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija teiks išvadą dėl klausimų viešoje erdvėje sukėlusios parlamentaro Justo Džiugelio buto nuomos. ...
-
Vyriausybė spręs dėl griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų1
Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar pritarti siūlymams sugriežtinti valstybės tarnautojų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, taikyti juos ir biudžetinių įstaigų darbuotojams. ...
-
Vyriausybė svarstys opozicijos pataisas dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Į Sakartvelą atvykęs G. Landsbergis: šalies valdantieji nusprendė nusisukti nuo Vakarų6
Į Sakartvelą su kolegomis atvykęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šalies valdantieji nusprendė nusisukti nuo europinės krypties, tad svarbu parodyti paramą Vakarus palaikančiai visuomenei ir šalies prezidentei...
-
I. Šimonytė prezidento planus atnaujinti Vyriausybės sudėtį vadina neetiškais31
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos ir jo patarėjų išsakyti pareikšimai dėl ketinimų po prezidento rinkimų atnaujinti Vyriausybės sudėtį yra neetiški. ...
-
I. Šimonytė referendumo kartelės mažinimą vertina atsargiai, tai vadina „delikačiu dalyku“3
Premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertina svarstymus mažinti referendumo kartelę, vaidina tai „delikačiu dalyku“. ...