Devyniolikmetis Alanas Doherty iš Airijos jaučiasi laimingiausiu pasaulyje žmogumi. Plastikos chirurgai sukūrė tai, apie ką jis svajojo daugybę metų, – smakrą. Jo vaikinas neturėjo, nes gimė turėdamas labai retą patologiją – be apatinės veido dalies.

Kadaise naujagimio tėvai išgirdo, kad berniukas vargu ar išgyvens. Tačiau aplinkiniai nepagailėjo pastangų ir surinko pinigų sudėtingai operacijai. Alanas tapo pirmu žmogumi pasaulyje, kuriam plastikos chirurgai suformavo apatinį žandikaulį ir smakrą.

Didžiąją dalį vaikystės Alanas praleido ligoninėse ir neblogai prisitaikė prie to, kad savarankiškai negali nei kalbėti, nei ryti. Tačiau vaikinui labai sunku buvo ištverti, kai žmonės spoksodavo į jį gatvėje. Tačiau dabar išvaizda Alanas nedaug skirsis nuo bendraamžių.

"Nors operacijos buvo labai sudėtingos, jos pavyko", – sakė vaikiną operavęs plastikos chirurgas Elliottas Rose iš Mount Sinai medicinos centro Niujorke (JAV).

Gydytojų brigada iš Alano klubo išėmė dalį kaulo ir suformavo žandikaulį. Į nugarą implantuotas darinys apaugo nervais ir sutvirtinančiais audiniais. Paskui toks "sukultūrintas" kaulas buvo išimtas ir atlikta sudėtinga chirurginė veido operacija, pridėta papildomų audinių, kad naujasis smakras būtų kuo panašesnis į tikrą.

Nors vaikinas ant operacinio stalo iš viso per pastaruosius metus praleido daugiau nei 70 valandų, varginančių operacijų rezultatas nėra tobulas – atrodo, kad Alanui artimiausiais metais teks ištverti dar kelias chirurgines intervencijas. Kalbėti jis dar negali, o maitintis turi per vamzdelį – Niujorko gydytojai rado būdą, kaip padėti vaikinui ryti.

Tačiau pats Alanas negali atsidžiaugti rezultatais. Kalbėdamas padedant balso generavimo mašinai jis sakė, kad pasibaigus operacijoms jaučiasi tiesiog puikiai ir laukia nesulaukia, kada vėl susitiks su šeima, giminaičiais ir draugais. Galbūt devyniolikmetis ir negalės pats valgyti bei gerti, bet jam ne tai svarbiausia – išsipildė vaikino svajonė turėti smakrą.

Šeimos draugas ir kaimynas Paulas McBride'as, inicijavęs lėšų Alano operacijoms rinkimą, sakė: "Alanui svarbiausia, kad žmonės į jį nespoksotų. Vaikinas negali pakęsti, kai į jį stebeilijasi. O dabar jei ir varstys žvilgsniais, tai tik gėrėdamiesi. Kaip ir visiems paaugliams, Alanui rūpi išvaizda. Ji jam svarbiau už galimybę valgyti ar kalbėti."