- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva, kuriai trūksta žaliavinio pieno, nemažai jo superka Latvijoje ir Estijoje. Mūsų šalies ūkininkai tame didelių problemų neįžvelgia, užtat konkurencija su Lenkijoje pagamintais pieno produktais kelia didelį nerimą, teigia žemdirbių atstovai, rašo „Lietuvos rytas“.
„Lietuvos rytas“ duomenimis, iš Lenkijos importuojamų pieno gaminių kiekis auga įspūdingais tempais: 2019 metais jų atvežta per 26 tūkst. tonų, o 2022-aisiais – jau per 45 tūkst. tonų.
„Šiaip mes, ūkininkai, su perdirbėjais dažnai pasiginčijame, tačiau sutariame dėl vieno: tai, kas vyksta su importu iš Lenkijos, yra Lietuvos pieno rinkos žlugdymas. Arba yra kažkoks prekybos tinklų susitarimas dėl mažesnės maržos lenkiškai produkcijai, arba ji tiesiog tiekiama dempingo kainomis“, – savaitraščiui pasakojo Eimantas Bičius, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius.
Pastebi manipuliacijas
Kaip rašoma „Lietuvos rytas“ savaitraštyje, pernai išaiškėjo bent pora atvejų, kai lenkiška produkcija buvo pristatoma kaip lietuviška. Pirmiausia tuo pasižymėjo vienas prekybos centrų reklamuodamas pieną su savo privačiu ženklu. Išlindus ylai iš maišo dalis reklamos buvo nuimta, o viskas paaiškinta žmogiškąja klaida.
Savo ruožtu kainų lyginimo portalo pricer.lt ekspertai aptiko, kad „Varėnos pienelio“ produktų linijos „Aistė“ gaminiai, kai kuriose parduotuvėse žymimi etikete su Lietuvos vėliava, daugiausia yra pagaminti Latvijoje – bendrovėje „Tukuma piens“. Taip yra ir su graikišku jogurtu, ir su sūrių salotomis, ir su sviestu.
Tokios manipuliacijos dėl kilmės šalies kenkia ir mums, ir vartotojams. Visi juk suprantame, kad lietuviškas pienas natūralesnis, kaip ir kiauliena ar daržovės.
Bandymai pristatyti tokią produkciją kaip lietuvišką turi pagrindo. Kaip rodo apklausos, pirkėjai patys linkę kur kas dažniau rinktis vietos gamintojų produktus.
Kita vertus, šįmet atlikti tyrimai parodė, kad dauguma atvejų lietuviškas pienas yra kokybiškesnis nei, pavyzdžiui, lenkiškas, nes turi daugiau vertingųjų baltymų, rašo „Lietuvos rytas“.
„Tokios manipuliacijos dėl kilmės šalies kenkia ir mums, ir vartotojams. Visi juk suprantame, kad lietuviškas pienas natūralesnis, kaip ir kiauliena ar daržovės“, – kalbėjo E. Bičius.
Nežada kainų kritimo
Kai kurie pieno produktai per metus atpigo keliais procentais, o kiti – net ir daugiau negu dešimtadaliu. Tai daugiausia lėmė sumažėjusios pieno supirkimo kainos, kurios labiausiai smuko praėjusių metų pradžioje. Tačiau pastaraisiais mėnesiais jos akivaizdžiai pasistiebė.
„Lietuvos rytas“ duomenimis, lapkritį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina siekė 41,96 cento už kilogramą. Ji buvo 7,8 proc. didesnė nei spalį, o nuo rugpjūčio išaugo net 23,9 proc.
Tad tikėtina, kad bent artimiausiais mėnesiais pieno produktai parduotuvėse vargu ar toliau pigs – geriausiu atveju kainos liks stabilios.
Pasak E. Bičiaus, mūsų šalyje sutartyse su perdirbėjais kaina skaičiuojama pagal bazinius pieno rodiklius, o rudenį ir žiemą jo riebumas būna didesnis, todėl auga ir galutinė kaina.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau21
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...