- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant gerokai sumažėjusio Ukrainos grūdų gabenimo per Lenkiją, šios šalies valdžios ir žemdirbių atstovai nežada, kad protestai šalyje greitai baigsis. Vis dėlto abi pusės bando ieškoti būdų, kaip išspręsti problemą, o vienas jų – gabenti per Klaipėdos uostą.
Lenkijos Seimo atstovas sako, kad šalies ūkininkai toliau blokuos kelius protestuodami prieš Ukrainos grūdų ir kitų žemės ūkio produktų importą į Europos Sąjungą (ES).
„Atrodo, kad protestai greitai nesibaigs“, – penktadienį Vilniuje pareiškė Seimo Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Mirosławas Maliszewskis (Miroslavas Mališevskis), dalyvaujantis trišaliame Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentarų bei žemdirbių atstovų susitikime, kur aptariamos grūdų iš Ukrainos importo į ES problemos.
Pasak jo, iš Ukrainos plūstant pigiai žemės ūkio produkcijai, padėtis Lenkijoje labai pablogėjo – ypač didelė konkurencija yra parduodant grūdus, rapsus, cukrų, saulėgrąžas, obuolių sultis, šaldytas avietes.
Lenkijos žemės ūkio viceministras Stefanas Krajewskis (Stefanas Krajevkis) sako, kad lenkų ūkininkai protestuoja, nes dėl užplūdusios produkcijos iš Ukrainos bloginama jų padėtis – jie turi uždirbti iš savo užaugintos produkcijos, jiems reikia grąžinti paskolas, maitinti šeimas, mokėti dideles energijos kainas.
„Ūkininkų reikalavimai yra mums iššūkis“, – sakė viceministras.
Lenkijos grūdų augintojų asociacijos pirmininko pavaduotojas Grzegorzas Majewskis (Gžegožas Majevskis) tvirtino, kad dalis lenkų ūkių atsidūrė ant bankroto ribos ir, pasak jo, dabar „jau aiškiai reikia parodyti ir priversti kalbėtis, kad būtų rasti kompromisai“.
Ant mūsų nekrenta bombos, bet mūsų ūkiai gali kristi nuo bankrotų.
„Ant mūsų nekrenta bombos, bet mūsų ūkiai gali kristi nuo bankrotų. Gali atrodyti, kad mes per griežtai elgiamės, bet mes nematome kitos išeities. Mums rūpi išlaikyti mūsų ūkius“, – tvirtino jis.
Ūkininkas siūlo Lenkijai ir Ukrainai bendradarbiauti auginant sojas, kurias lenkai pirktų pašarams: „Lenkijai sojų reikia daug“.
G. Majewskis taip pat siūlo Lenkijos valdžiai investuoti į jūrų uostus, kad per juos būtų galima išvežti daugiau grūdų.
Tuo metu Ukrainos agrarinės politikos ir maisto viceministras Vitaliy Golovnya (Vitalijus Golovnia) lenkams siūlė savo perteklių gabenti per Lietuvos uostus.
Ukrainos žemės ūkio tarybos pirmininkas Andrii Dykunas (Andrijus Dykunas) priminė, kad grūdus Ukraina eksportuoja ir jūra: „Mums neapsimoka tranzitas per Lenkiją“.
Pasak jo, dabar per Lenkijos sieną gabenami tik grūdai, įsigyti pagal senas sutartis.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Agrarinės ir žemės politikos komiteto sekretorius Ivanas Chaykivskyj (Ivanas Čaikivskis) pareiškė, kad Ukrainos ir Lenkijos sienos apkrova yra „fantastiškai sumažėjusi“, nes Ukraina produkciją veža kitomis kryptimis.
Anot jo, Ukrainos ir Lenkijos siena neturi būti blokuojama.
„Labai daug praradome žemės ūkio sektoriuje, perdirbimą ir saugojimą, daug žemdirbių nukentėjo, kurie dabar nieko nebeturi, noriu, kad kolegos suprastų tai“, – kalbėjo jis.
Ketvirtadienį įvyko Lenkijos ir Ukrainos premjerų Donaldo Tusko ir Denyso Šmyhalio derybos, kuriomis siekta sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų.
Protestuodami prieš žemės ūkio produktų importą iš trečiųjų šalių, Lenkijos ūkininkai vasario pabaigoje pradėjo blokuoti kelius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį2
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse4
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais1
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau10
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...
-
Žalia šviesa: Vyriausybė sutinka, kad VERT lanksčiau keistų elektros, dujų kainas
Vyriausybė penktadienį pritarė pataisoms, kurios Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) leistų lanksčiau ir dažniau keisti visuomeninę elektros, gamtinių dujų bei centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų (SND) kainas buitiniams v...