- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai Lietuvos eksporto augimas buvo didžiausias visoje Europoje, o jo vaisius raško didžioji dalis Lietuvos, nes eksportas tampa labiau diversifikuotas tiek geografine, tiek paslaugų įvairovės prasme. Taip LRT.lt sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak jo, dalis eksporto augimo ateityje jau yra „užprogramuota“ dabartiniuose investiciniuose sprendimuose, o Lietuva išgyvena pramonės renesansą.
Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2017 metais Lietuvos eksporto vertė augo sparčiausiai visoje Europoje – 16,9 proc. Tuo metu Estijos eksportas didėjo 7,5 proc., Latvijos – 5,4 proc., o bendras ES šalių eksporto augimas siekė 3,4 proc.
Lietuvos statistikos duomenimis, 2017 m. paslaugų eksportas augo 20,6 proc., reeksportas, išskyrus energetinius produktus, didėjo 20 proc., lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 12,8 proc.
Lietuvos proveržis į Skandinaviją – daug žadantis
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad Lietuvos eksporto statistiką labiausiai gerino eksporto augimas į ES, ypač Skandinaviją, demonstruojančią labai aukštą ekonomikos bei NT sektoriaus augimo tempą.
„Ypač džiugina tai, kad sparčiai auga eksportas į Skandinaviją, nes jei gali eksportuoti į Skandinaviją, iš esmės gali eksportuoti į visas kitas pasaulio šalis. Skandinavijos rinka yra viena turtingiausių, joje labai ginamos vartotojų teisės, taikomi aukšti kokybės standartai, taigi jei gali įsitvirtinti ten, gali ir daugelyje valstybių. Bent jau toks įvaizdis sudaromas.
Taip pat nemenkai augo eksportas į Vokietiją. Labai augo paslaugų eksportas – didžiausia dalimi vis dar transporto, tačiau ir kitų paslaugų eksportas auga, geografija plečiasi“, – kalba ekonomistas.
Dar vienas, tiesa, mažesnis veiksnys, pasak pašnekovo, buvo tai, kad atsigavo eksportas į Rusiją. Nors didžioji dalis eksporto į Rusiją yra reeksportas, bendra Lietuvos statistiką pagerėjo – po dvejų metų kritimo pastebimas nemažas augimas.
„Eksporto augimo vaisius raško didžioji dalis Lietuvos, nes eksportas tampa labiau diversifikuotas tiek geografine, tiek paslaugų įvairovės prasme. Auga aukštesnės pridėtinės vertės, turizmo paslaugų eksportas.
Tad jei transporto paslaugų eksporto vertė Lietuvos ekonomikai nėra labai didelė, nes ir nemaža dalis darbuotojų nėra lietuviai, tai kitų paslaugų, turizmo sektoriaus augimas tiesiogiai veikia vietinę ekonomiką. Pirmiausia – per didesnius darbo užmokesčius ir išaugusią darbuotojų perkamąją galią. Vietos rinkai išaugęs tokių darbuotojų vartojimas yra tikrai labai didelis impulsas. Tiesa, didžiąją dalį turizmo augimo susigriebia didieji Lietuvos miestai“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Augimas lėtės, tačiau išlaikys didelį potencialą
Versli Lietuva“ analitikai prognozuoja, kad 2018 m. sparčiausiai (9,7 proc.) augs paslaugų eksportas. Prekių reeksportas, išskyrus energetinius produktus, didės 9,3 proc., o lietuviškos kilmės prekių bus eksportuota 6 proc. daugiau nei pernai.
„Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas sako, kad, nors procentine išraiška šiemet skaičiai jau nebus tokie įspūdingi, Lietuvos eksportuotojai toliau išlaikys augimo tempus, muš eksporto vertės rekordus.
„Eksporto augimas sulėtės tik dėl palyginamosios statistinės bazės efekto. Pernai susiklosčiusios itin palankios pasaulinės ekonominės tendencijos Lietuvos eksportuotojams leido išnaudoti visas pardavimų užsienyje galimybes ir pasiekti eksporto rekordus – istoriškai Lietuvoje gamybos pajėgumų panaudojimo lygis buvo aukščiausias, todėl atsispiriame nuo gana aukštai ir žadame tolesnį kilimą“, – sako jis.
Tiesa, šių metų eksporto augimas, pasak V. Ivanovo, taip pat labai priklausys nuo vidinių ribojančių veiksnių – įtemptos situacijos Lietuvos darbo rinkoje ir įmonių pasiryžimo investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą.
„Investicijos į gamybos plėtrą šiuo metu yra ypač svarbios, todėl, jei įmonės nesiryš investuoti į gamybos pajėgumų didinimą, ilgalaikėje perspektyvoje tai taip pat gali turėti neigiamos įtakos šalies konkurencingumui užsienio rinkose“, – teigia V. Ivanovas.
Tas pačias eksporto augimo lėtėjimą galinčias lemti priežastis įvardija ir Ž. Mauricas, tačiau pažymi, kad dalis eksporto augimo yra neišvengiamai „užprogramuota“ dabartiniuose investiciniuose sprendimuose.
„Investicijų į Lietuvą ateina daug, ypač į Kauno regioną, todėl drįsčiau teigti, kad eksportas išlaikys augimo tendenciją. Tas pats atėjęs „Continental“ eksportuos beveik visą savo produkciją, o tai gerins eksporto statistiką.
Taigi dalis eksporto augimo jau dabar yra užprogramuota dabartiniuose investiciniuose sprendimuose. Lietuva, sakyčiau, išgyvena pramonės renesansą. Gali būti, kad dešimtmečiui nepraėjus, mūsų pramonės apimtys bus didesnės nei bet kada per visą nepriklausomybės laikotarpį. Tai yra kažkas naujo Lietuvai, ir tai gerins eksporto rodiklius“, – teigia Ž. Mauricas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų5
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse11
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...