- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugelis šalies pramonės įmonių galėtų gaminti dvigubos paskirties produkciją – nuo sprogstamųjų medžiagų iki ginklų, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Daugelis pramonės įmonių galėtų gaminti ir dvigubos paskirties produkciją – apie tai šiandien ir kalbėjom. Per kelis mėnesius Lietuvos pramonės konfederacija pateiks tarybai įmonių sąrašus su konkrečia produkcija, kurią galėtumėm gaminti, su papildomu finansavimu arba ne“, – po pirmadienį įvykusio pirmo Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdžio Prezidentūroje sakė V. Janulevičius.
Anot jo, šalies įmonės galėtų gaminti įvairią dvigubos paskirties produkciją – nuo dronų iki sprogstamųjų medžiagų, ginklų.
„Labai įvairu – nuo sprogstamųjų medžiagų, konvertuojam kai kuria schemines bendroves, tuos pačius dronus, kuriuos jau surinkinėjam, bet, sakyčiau, kad jų mažai, gana paprastų ir kitokių. Įgyvendinant energetinio infrastruktūros saugumo priemones – ir tiekti energetiką, ir kaupti energetiką, net įskaitant ginklus. Kai kurios metalo apdirbimo įmonės galėtų gaminti ginklus, kurie galėtų pilnai atitikti NATO standartus ir poreikius“, – pažymėjo V. Janulevičius.
Kai kurios metalo apdirbimo įmonės galėtų gaminti ginklus, kurie galėtų pilnai atitikti NATO standartus ir poreikius.
Pramonininkų atstovas teigė, jog norint pasirengti gaminti dvigubos paskirties prekes reikėtų priimti įstatymų pataisas, kurios laisviau reglamentuotų gamybą kritiniu atveju.
„Viskas prasideda nuo įstatymų, šiandien labai stipriai licencijuota veikla ir dienai X reikėtų turėti paketą, kad negaliotų konkurencingumo, licencijų išdavimo ir visa kita (tvarka – BNS), mes norėtume pasiruošti, kad dieną X, jei ji ateitų, (įprasti – BNS) įstatymai negaliotų ir galiotų tie, kurie leistų įmonėms gaminti dvigubos paskirties produkciją. Ir, be abejo, reikia prieigos prie kapitalo, reikia būti pasiruošus atsargų kritiniams atvejams“, – teigė V. Janulevičius.
Kalbėdamas apie kritinėje situacijoje svarbias pramonės šakas jis išskyrė maisto gamybą, farmaciją, energetiką.
„Tikėkimės, kad to dalyko (karo – BNS) nebus, bet mes turėtumėm užtikrinti visų grandžių veiklą, kad Lietuvos žmonės, kariai turėtų galimybes turėti maistą, taip pat kalbame apie sveikatos pramonę ir energetiką, kuri labai svarbi infrastruktūrinė dalis, nes be energetikos mes praktiškai vykdyti visų kitų veiklų negalime“, – pabrėžė konfederacijos vadovas.
Pirmadienį į pirmą posėdį susirinko Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba, kuri yra valstybės ir visuomenės atstovų patariamoji, ekspertinė grupė, svarstysianti Valstybės gynybos plane iškeltų tikslų įgyvendinimą ir numatytų priemonių pasirengimą.
Tarybą sudaro nevyriausybinių organizacijų, verslo, pramonės, Seimo ir Vyriausybės atstovai.
Valstybės gynimo taryba šį mėnesį patvirtino Valstybės gynybos planą ir numatė jo vykdymo bei bendradarbiavimo mechanizmus, Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos steigimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį2
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse4
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais1
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau10
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...
-
Žalia šviesa: Vyriausybė sutinka, kad VERT lanksčiau keistų elektros, dujų kainas
Vyriausybė penktadienį pritarė pataisoms, kurios Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) leistų lanksčiau ir dažniau keisti visuomeninę elektros, gamtinių dujų bei centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų (SND) kainas buitiniams v...