Situacija keičiasi
Pigūs butai ir neblogi atlyginimai. Tokiomis vilionėmis Petrašiūnuose susidomėję žmonės pateko į nepavydėtiną situaciją.
Nukentėjusiais save laikančių yra dešimtys ir visi jie savo priekaištus žeria G. Leonui, kurio veikla susijusi su keliomis bendrovėmis ir vienu didžiausių pastatų Petrašiūnuose – Naglio gatvėje esančiu daugiaaukščiu, kuris sovietmečiu priklausė stambiausiai statybų bendrovei Kaune.
Ypatumas: Naglio gatvėje esančiame daugiaaukštyje – daug konfliktų ir nesklandumų. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Prieš kelis mėnesius Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą (ji jau yra įsiteisėjusi) bendrovei „Petrašiūnų gaja“, kuriai vadovavo G. Leonas.
„Tai gali būti pirmas žingsnis, suteikiantis vilčių, kad jam vis dėlto teks prisiimti atsakomybę už savo veiklą didesne apimtimi, o ne už pavienius fragmentus“, – vylėsi „Kauno dienos“ pašnekovė (publikacijoje cituojamų asmenų tapatybės redakcijai yra žinomos).
Pasiteisinimai – panašūs
Šiais metais teisme buvo nagrinėjama byla dėl bankroto paskelbimo dar vienai su G. Leonu susijusiai įmonei – bendrovei „Moveda“.
Dėl „Petrašiūnų gajos“ bankroto į teismą kreipėsi G. Leono vadovaujamoje įmonėje „Petrašiūnų gaja“ atlyginimų nesulaukiantys darbuotojai, o „Movedos“ bankroto siekė už planuojamus įsigyti butus Naglio gatvėje daugiaaukštyje avansus sumokėję, tačiau butų nesulaukiantys žmonės.
„Petrašiūnų gajos“ darbuotojų pretenzijas dėl nesumokėtų atlyginimų buvo patvirtinusi ir Darbo ginčų komisija.
Ieškinį dėl bankroto rengęs advokatas Dominykas Varnas pabrėžė, kad su visais ieškovais, norinčiais prisiteisti nesumokėtus atlyginimus, G. Leonas siekė sudaryti taikos sutartis.
„Laimėti tokią bylą jam nebuvo galimybių, todėl Darbo ginčų komisijos posėdyje „Petrašiūnų gajos“ advokatai pasiūlydavo sudaryti taikos sutartį. Žmonės pasirašydavo naiviai tikėdami, kad ta sutartis bus įvykdyta“, – sakė D. Varnas.
Patarė skelbti bankrotą
Advokatas atkreipė dėmesį, kad dažnas Darbo ginčų komisijose sudaromų taikos sutarčių tikslas – apsunkinti ir vilkinti procesą, tikintis, kad ieškovams neužteks kantrybės, lėšų bylinėtis ir jie nuleis rankas.
Tai gali būti pirmas žingsnis, suteikiantis vilčių, kad jam vis dėlto teks prisiimti atsakomybę už savo veiklą didesne apimtimi, o ne už pavienius fragmentus.
„Greitai tapo aišku, kad taikos sutartis nebus vykdoma. Todėl atlyginimų neatgaunantiems žmonėms, vaizdžiai tariant, patariau pagąsdinti – iškelti bendrovei bankroto bylą ir taip paskatinti direktorių, kol byla nepradėta nagrinėti, sumokėti skolą. Iš praktikos žinoma, kad tai suveikia. Ir jis skolą sumokėjo. Tačiau nesumokėjo teismo išlaidų – apie 800 eurų. Teismas nutraukė bankroto bylos rengimą. Tačiau teismo išlaidos taip ir liko nesumokėtos. Tada mes vėl kreipėmės į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo“, – apie kantrybės reikalaujantį procesą pasakojo advokatas.
Abejotinos ataskaitos
Kai byla dėl bankroto buvo iškelta, „Petrašiūnų gajos“ vadovas teisme ėmė įrodinėti, kad įmonė klesti, turi daug užsakymų. Optimistinius teiginius bandė pagrįsti finansinėmis ataskaitomis.
Tačiau, pasak advokato D. Varno, pagal viešai prieinamus duomenis „Petrašiūnų gaja“ nė iš tolo nepriminė klestinčios.
„Buvo matyti, kad nuolat didėjo skola Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“, todėl labai keistai atrodė teismui pateikiami skaičiai apie gerą bendrovės situaciją“, – pabrėžė advokatas.
Jis pridūrė, kad taip ir liko neatsakyta į klausimą, ar teismui būdavo pateikiami suklastoti dokumentai apie bendrovės finansinę padėtį.
„Paskutinėje bylos iškėlimo stadijoje, kai teismas turėjo apsispręsti, G. Leonas pateikė teismui vadinamuosius tarpinius balansus – ketvirtines pelno nuostolių ataskaitas. Tame balanse įmonės padėtis vaizduojama, mano supratimu, geresnė, nei yra iš tikrųjų. Parodyta, kad turto yra daugiau nei skolų. Taip parodyti galima bet ką: gali įrašyti turto, kiek nori, pavyzdžiui, pastatą, kurio reali vertė neaiški, gali neparodyti kokių nors skolų. Teisėjas per tris dienas nepatikrins, ar duomenys teisingi, nes jis nėra rentgenas, telepatas. Matydamas tokį jam pateikta balansą, teisėjas tarsi turėjo atmesti mūsų ieškinį, nes balansas rodo, kad finansinė padėtis yra normali. Tačiau teisėja turėjo drąsos“, – pabrėžė D. Varnas.
Teisėjai Dianai Labokaitei balansas kėlė abejonių, nes „Petrašiūnų gaja“ nevykdė mokestinių prievolių – metai po metų buvo sudaromos mokestinės paskolos sutartys su „Sodra“, Mokesčių inspekcija.
„Teisėja pabrėžė – kai yra toks ilgalaikis mokesčių nemokėjimas valstybei, smulkiesiems kreditoriams, tai rodo, kad įmonė nebus gyvybinga ir ją reikia naikinti. „Petrašiūnų gaja“ pateikė apeliaciją, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija palaikė Kauno apygardos teismo sprendimą“, – pastebėjo teisininkas.
„Petrašiūnų gaja“ – ne vienintelė su G. Leono veikla susijusi bendrovė, kuria nepatenkinti darbuotojai. Tarp tokių – ir „Maxturas“. Prieš kurį laiką Valstybinė darbo inspekcija (VDI) „Kauno dieną“ informavo, kad VDI yra registravusi 44 skundus, susijusius su įmonėmis „Maxturas“ ir „Petrašiūnų gaja“.
Įmonė Klaipėdoje
Dar viena iš G. Leono vadovaujamų įmonių yra Klaipėdoje registruota bendrovė „Moveda“. Jai tai pat buvo iškelta byla dėl bankroto.
Pasak advokato, bylą inicijavo žmonės yra apimti nevilties dėl situacijos, kurioje atsidūrė nusprendę įsigyti butus Petrašiūnuose, Naglio g. 4.
„Tam teismui G. Leonas nusiuntė gražų balansą, į kurį, mačiau, neįtraukta daugelis skolų. Tvirtino, kad į darbą priima naujų žmonių, kad įmonė klesti. Sakė, kad šiuo metu susiduria su laikinomis atsiskaitymo problemomis, kurios yra aktyviai sprendžiamos derinant veiksmus su jos vystomam turtui areštus pritaikiusiais antstoliais. Tvirtino, kad dabartinė UAB „Moveda“ priklausančio nekilnojamojo turto vertė žymiai viršija susidariusius įsiskolinimus, o ateityje tik kils. Negaliu sakyti, kad klastojo duomenis, melavo, tiesiog man toks įtarimas, kad tyčia pateikė neteisingą balansą. Teisėjas „Movedos“ atveju pasielgė taip, kaip įstatymas liepia, – jei skolos neviršija turto, vadinasi, nemokumo būsenos nėra, tad negalima kelti bankroto bylos. Tad mūsų ieškinys dėl bankroto buvo atmestas. Gaila, neįtikinau savo klientų, kad sprendimą reikia skųsti. Jie neapskundė ir, kaip sakoma, ta byla numirė. Jei apeliaciją būtume pateikę, manau, tikrai būtume laimėję“, – neabejojo D. Varnas.
Stagnacija: buvusios administracinės patalpos iki šiol nepakeistos į gyvenamąsias. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Juridinė painiava
Teisininkas pabrėžė, kad problemos dėl daugiabučio Naglio g. 4 yra sisteminės.
„To namo paskirtis nepakeičiama iš komercinės į gyvenamąją, nes neišduotas leidimas paskirčiai keisti. Tačiau patalpos parduodamos tarsi butai. Pagal Registrų centro duomenis matau, kad daug kam tos patalpėlės, kaip administracinio pastato, jau parduotos. Juridiškai tokių patalpų negalima naudoti kaip buto. Kol kas nors nepaskundė, kol kokia nors kita bėda neatsitiko“, – apie daugiabutyje susidariusią situaciją pasakojo advokatas.
Jis apgailestavo, kad pažadais patikėję žmonės ilgam įklimpo į juridinę painiavą.
„Vienas žmogus „Movedai“ avansu sumokėjo 35 tūkst. eurų už nedidelį vieno kambario butą, nes jam į akis pripūtė burbulų, neva daro nuolaidą nuo 40 tūkst., jei iš karto visus pinigus gauna. Tas pervedė ir iki šiol neturi nei buto, nei pinigų“, – apie nepavydėtiną situaciją pasakojo teisininkas.
Fiktyvus adresas
Negana to, paaiškėjo, kad bendrovė „Moveda“ registruota Klaipėdoje esančiu fiktyviu adresu.
„Kauno diena“ gavo buto savininkės J. M., kurios adresu registruota „Moveda“, raštą, skirtą valstybės įmonei Registrų centrui. Rašte prašoma iš jos buto išregistruoti bendrovę „Moveda“.
„Kalbėjausi su to buto savininke. Ji sakė, kad kenčia: tiesiog neužsidaro durys, ateina daug laiškų, grasinimų ir buto šeimininkei tenka aiškinti, kad realiai čia jokio direktoriaus nėra, kad nieko čia nėra“, – sakė D. Varnas.
Įtaria klastojimą
Du butus iš G. Leono vadovaujamos bendrovės „Moveda“ pirkusi, tačiau tik vieną kol kas kaip nuosavybę įsiteisinusi jauna moteris taip pat bandė „Movedai“ iškelti bankroto bylą, tačiau susidūrė su šokiruojančia situacija, kai dėl abejotinų priežasčių teismas nutarė bylos dėl bankroto nekelti.
Pašnekovės tvirtinimu, bankroto siekianti išvengti „Moveda“ teismui pateikė galimai melagingus duomenis.
„Moveda“ galimai klastoja visų faktinių duomenų informaciją ir net teismui teikia melagingus duomenis, kurių niekas nepatikrina. Kalbu būtent apie bankroto bylos eigoje pateiktą kreditorių-debitorių sąrašą, į kurį didžioji dalis bendraturčių (butus Naglio g. 4 įsigijusių asmenų – red. past.) įtraukti kaip skolininkai [...]. Kaip taip gali būti, jei nėra absoliučiai jokių skolų? Atsiranda klausimas: teismams galima teikti bet kokią informaciją ir niekas jos netikrina? Ar tikrai tuomet teismai priima teisingus sprendimus? Ar teismai tikrai netikrina duomenų vertindami veiklos situaciją?“ – stebėjosi moteris.
Be vandens
Nuo G. Leono nukentėję asmenys yra susibūrę į grupę, kuri savo bėdomis dalijasi feisbuko profilyje „G. Leonas – sukčius“.
Pasak pašnekovų, dėl tokios savo veiklos sulaukia kerštavimo.
„Jam skirtą kritiką feisbuke jis vadina bandymu terorizuoti ir daro spaudimą. Pro praėjusių Joninių, kai buvo labai karštos dienos, mūsų butams išjungė vandenį ir elektrą. Be tiekimo liko šešiolika butų. Jis jau prieš tai mums grasino, sakė, pamatysite, kas jūsų laukia. Tada, kai išjungė, buvo labai karštos dienos. Šaldytuvai tirpsta, nėra nei šalto, nei karšto vandens. Ką daryti? Išsikvietėme policiją. Pagal skelbimą susiradome elektriką, jis atvažiavo ir įjungė“, – pasakojo Naglio g. 4 daugiaaukštyje butą mamai nupirkusi ir su G. Leonu besiteisianti moteris.
Kieno valdos?
Pasak jos, rūpinantis savo saugumu, nutarta su ESO sudaryti atskirą elektros tiekimo sutartį.
„Susitvarkėme elektros prisijungimo įvadą ir sudarėme tiekimo sutartį. Kiekvienam tai kainavo iki 600 eurų. Tada G. Leonas ėmė mums aiškinti, kad ESO pridarė nesąmonių, kad tie visi žmonės liks be darbų“, – sakė moteris.
Ji papasakojo apie absurdišką konfliktą Naglio g. 4 daugiabučio rūsyje.
„Kai mama man paskambino ir pasakė, kad per karščius nėra elektros ir vandens, iš ryto atvažiavau į Naglio gatvę ir mes su vyru ėjome žiūrėti, kur gali būti užsuktas vanduo. Rūsyje sutikome G. Leoną. Jis kone puolė mano vyrui į atlapus – ko čia vaikštai, ką čia palikai, čia – mano valdos. Vyras jam paaiškino, kad jis čia yra bendraturtis ir vaikščios tol, kol ras, kur atsukti vandenį. Po pusvalandžio įjungė vandenį – buvo birželio 29 d., apie 12 val. Žodžiu, žmonės per karščius be vandens išbuvo parą. Tarp jų yra ir ligotų, ir vaikų. Jų sveikatai galėjo būti padaryta žala“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Kreipėsi dėl tyrimo
Praėjusią liepą dalis Naglio gatvės gyventoju grupiniu pareiškimu kreipėsi į policiją, kad G. Leono atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo savivaldžiavimo.
„Dėl tyčinių Gedimino Leono veiksmų kyla pavojus ne tik visų bendraturčių turtui, bet ir sveikatai. Sudaromos neįmanomos sąlygos gyventi ir patiriama papildomų išlaidų, kurios turėtų būti vertinamos kaip nuostoliai, nes nuolat vykdomi veiksmai yra nukreipti į mūsų nuosavybę, turtą ir sveikatą. Teikiame šį grupinį pareiškimą dėl nuolatinio ir nesibaigiančio psichinio ir fizinio pobūdžio veiksmų. Tarp nukentėjusiųjų yra nepilnamečių vaikų, senyvo amžiaus neįgalių asmenų“, – tvirtinama pareiškime.
Pareiškime nurodomos kai kurios aplinkybės, dėl kurių, gyventojų nuomone, turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Pareiškime dėstoma: „2023 m. spalio 13 d. oficialiai paskelbta šildymo sezono pradžia ir pradėtas centrinis šildymas Kauno mieste, tačiau G. Leonas priėmė savavališką sprendimą šildymo nejungti, nes neva visi bendraturčiai yra prisidėję prie publikacijos dienraštyje „Kauno diena“. G. Leono motyvas – kerštas už straipsnį ir, jo teigimu, kada norės, tada įjungs, ir terorizuos, kiek norės. Bendraturčiams buvo išsiųstas G. Leono advokato padėjėjo Vytauto Skulščiaus paruoštas paaiškinimo tekstas, jie buvo verčiami pasirašyti ir išsiųsti „Kauno dienos“ žurnalistui. Didžioji dalis šiam spaudimui nepasidavė, bet patyrė neigiamų psichologinių išgyvenimų. Kreipėmės į visas įmanomas instancijas, kol pasiekėme, kad G. Leonas būtų priverstas pradėti šildymo sezoną, ir tik nuo 2023 m. gruodžio 1 d. buvo pradėta šildyti patalpas.“
Pasiūla: name esančios patalpos parduodamos kaip patrauklus nekilnojamasis turtas. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Pasikartojantys veiksmai
Policijai skirtame pareiškime akcentuojama, kad savivaldžiavimas pasitaikė ne kartą: „2023 m. gruodžio 16 d. G. Leono iniciatyva – tyčinis patalpų šildymo tiekimo atjungimas, imituojant gedimą. Bendraturčių grupė inicijavo savarankišką patekimą į šilumos punkto patalpas ir šiluma patalpų šildymui buvo atstatyta.“ Pasak pareiškimo autorių, analogiškas savivaldžiavimo atvejis buvo užfiksuotas 2024 m. balandžio 16 d.
Pareiškime tvirtinama: „G. Leonas, siekdamas papildomos asmeninės finansinės naudos, nuolat teikia galimai fiktyvias sąskaitas už paslaugas (komunalines – red. past.), taip darydamas finansinį spaudimą, reikalaudamas apmokėti visiškai nepagrįstas sumas už neva suteiktas paslaugas, taip pat piktybiškai teikia melagingus parodymus komunalinių paslaugų teikėjams, kad padengtų savo asmeninius suvartojimus ir ieškodamas būdų nusavinti bendraturčių lėšas.“
Pareiškime dėstoma: „2023 m. vasario 20 d. bendraturčiai inicijavo antstolio Sauliaus Užkuraičio vizitą į Naglio g. 4A ir Naglio g. 4E-1, Kaune, butus ir kitas viso pastato patalpas, kad nustatytų šildomą patalpų plotą ir pateiktų tikslią ir patvirtintą informaciją AB „Kauno energija“ dėl mokesčių už šildymą perskaičiavimo. Patirtos išlaidos dėl tyčinio G. Leono plano gauti asmeninių finansinių naudų turi būti traktuojamos kaip nuostoliai bendraturčiams, jie sudaro 346,06 euro.
G. Leonas – viskas gerai
– Naglio g. 4 namo bendraturčiai tvirtina jumis nusivylę ir sako, kad jūs terorizuojate, apsunkindamas naudojimąsi komunalinėmis paslaugomis, – „Kauno diena“ kreipėsi į G. Leoną.
– Paprastas dalykas. Senas pastatas, remontuojame šilumos mazgą ir kitus dalykus. Yra iškviesti meistrai. Štai kad ir dabar – sugedusi viena automatikos dalis. Yra „Kauno energijos“ užfiksuotas oficialus raštas, kad reikia taisyti automatiką. Yra iškviesti meistrai, kurie oficialiai pataiso. Jokių terorizavimų negali būti. Tie žmonės visiškai nenori rūpintis, kad jiems būtų efektyviai mažesnės vandens sąnaudos ir visa kita, jie nenori palaukti, kol bus remontuojama. Vyksta einamieji darbai, niekas nieko neatjungia ir viskas kuo puikiausiai veikia.
– Žmonės neatgauna avansų, negali įsigyti butų.
– Čia yra paprastas dalykas. Prieš pusantro mėnesio su visais kreditoriais, kurie norėjo atsiimti avansus, yra visiškai atsiskaityta, maždaug už 270 tūkst. atsiskaityta per antstolius, per visur. Vienintelė, kuri į jus kreipėsi… Jai buvo prie visų pasakyta, kad galima viską sutvarkyti, bet ji atsisakė.
– „Petrašiūnų gajai“ iškelta bankroto byla. Ar tai nekomplikuos jūsų verslo situacijos?
– Tai visiškai nesusiję ir joks aš ne savininkas. Aš buvau samdomas vadovas ir nieko čia bendro nėra.
– Kaip sekasi „Movedai“?
– Yra finansavimas, tvarkomas pastatas… Mes turime savivaldybės pateiktas sąlygas, kurias įgyvendinus, pastato paskirtį bus galima pakeisti. Viskas yra procese. Jau nemažai sąlygų yra įgyvendinta, bet kadangi parašomi straipsniai, tada atidžiau dar peržiūrima po kelis kartus.
Pasiteiravus, ar visus, jo nuomone, svarbius komentarus ir informaciją jau išdėstė, G. Leonas pageidavo gauti klausimus raštu. Klausimai buvo nusiųsti, tačiau atsakymų nesulaukėme. Naglio g. 4 gyventojai informavo, kad, anot jų, kaip caras besijaučiantis G. Leonas dar pabandė jam nusiųstais klausimais pamanipuliuoti.
Feisbuke atsirado galimai grasinamojo pobūdžio įrašas (kalba netaisyta): „Nu ką toliau siautėjat mieli kai kurie bendrasavininkai užsakėt vėl straipsniuką Kauno dienoj ir jūs manot tai padės eilinį kartą kažką sutvarkyti? Jūs šiais veiksmais tik kenkiate sau ir trukdot visiems ketimam paskirties (pastato paskirties pakeitimui? – red. past.) ar kitiems tvarkymams.“
Daug incidentų
Į nepavydėtinas situacijas dėl daugiabučio Naglio gatvėje įsivelia ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Viena iš keliolikos – bendrovė „Statybų rangos sprendimai“.
Bendrovės atstovė pasakojo, kad su G. Leonu buvo sudaryta sutartis dėl remonto darbų administravimo Naglio g. 4.
„Tai buvo 2023 m. pabaigoje. Nuo gruodžio vidurio prasidėjo delsimas priimti darbus. Paskui – labai gudrus išsisukinėjimas. Iš pradžių porą savaičių nepasirodydavo objekte, paskui pasirodydavo prieš darbo pabaigą. Tada jau kilo įtarimų. Ateidavo anksčiau dirbę meistrai prašyti pinigų, skundėsi, kad jis yra skolingas. Ateidavo ir su sąskaitomis, ir be jų. Ateidavo visokių kriminalinių elementų, sprendžiant pagal išvaizdą ir elgesį. Agresyvūs, sakydavo: aš jį užmušiu, aš jį pasigausiu... valgyti neturiu už ką. Tų žmonių reikalaujamos sumos buvo nedidelės – 200, 300 eurų. Ateidavo ir normalių meistrų, kurie atsinšdavo sąskaitas. Dvi savaites jis nesirodė. Per tą laikotarpį susidarė neapmokėtų darbų maždaug už 10 tūkst. eurų. Tie butai, kuriuos sutvarkėme, buvo išnuomoti, apgyvendinti. Įjungėme ir šildymo sistemą. Jis jau gavo pajamas iš to turto, bet atsiskaityti vengė. Pradėjome stabdyti darbus“, – pasakojo bendrovės atstovė.
Ji su kolege daugiabutyje Naglio gatvėje turėjo kabinetą ir matė, kas vyksta pastato aplinkoje.
„Vieną dieną, kai ėjome pietauti, pamatėme, kad prie namo būriuojasi girti žmonės, nuolat minima G. Leono pavardė. Paskambinau jam ir pasakiau: žmonės grasina ir jums gali būti pavojinga. Jis paprašė, kad kviesčiau policiją. Atvažiavo ekipažas, kažką išsivežė. Paskui atvažiavo G. Leonas. Jis man paskambino, sakė, kad vos nenukentėjo. Vėl buvo iškviesta policija. Tą savaitę mes vienašališkai atidavėme darbų aktus, iš karto teisininkui perdaviau tuos aktus ir pradėjome teisminius procesus. Paskui girdėjau, kad tie nepatenkinti veikėjai buvo grįžę su plaktukais gadinti sienų. Tekdavo bendrauti ir su klientais, kurie negalėjo nusipirkti buto, nors didelę dalį sumos jau buvo sumokėję“, – pasakojo bendrovės atstovė.
Policijos departamentas „Kauno dienai“ patvirtino, kad dėl incidentų prie daugiabučio Naglio gatvėje sulaukta ne vieno iškvietimo.
(be temos)
(be temos)