Po to, kai liepos pradžioje vykusiame antrajame rinkimų ture kairiųjų aljansas gavo daugiausia vietų parlamente, bet neužsitikrino absoliučios daugumos, E. Macronas pradėjo naujo Prancūzijos ministro pirmininko paieškas.

Po pirmadienį vykusių derybų su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen ir kitais politiniais lyderiais prezidentas atmetė kairiųjų reikalavimus leisti jiems sudaryti vyriausybę.

Kai kuriuose pranešimuose nurodyta, kad E. Macronas planavo įvardyti naują ministrą pirmininką antradienį, tačiau prezidento paskelbtame pareiškime teigiama, kad bus pradėtas naujas derybų dėl vyriausybės formavimo raundas.

„Esu atsakingas už tai, kad šalis nebūtų nei blokuojama, nei silpninama“, – pareiškime nurodė jis.

Po rinkimų antrojo turo liepos 7 dieną paaiškėjo, kad daugiausia vietų, maždaug trečdalį, Nacionalinėje Asamblėjoje gavo platus socialistų, komunistų, žaliųjų ir griežtosios kairės partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) aljansas, pavadintas Naujuoju liaudies frontu (NFP).

Antroje vietoje liko E. Macrono sąjungininkai, trečioje – kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN).

Tai, kad nėra dominuojančio politinio bloko ir kad parlamentas gali pakibti ant plauko, o šalį – ištikti politinis paralyžius, neturi precedento šiuolaikinėje Prancūzijoje.

Pranešime E. Macronas pridūrė, kad kairiųjų vyriausybė „būtų nedelsiant cenzūruojama visų kitų Nacionalinėje Asamblėjoje atstovaujamų frakcijų“, o tai nėra tinkamas variantas instituciniam stabilumui užtikrinti.

Pasak prezidento, bus surengtos naujos derybos su partijų lyderiais ir „asmenybėmis, pasižyminčiomis patirtimi valstybės ir Respublikos labui“.