– Kodėl egzistuoja tokie skirtumai ir kaip pasiekti tą lyčių lygybę, apie kurią kalbame metai iš metų?

– Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl susidaro atlyginimų skirtumai. Viena priežastis – vadinamoji horizontali darbo rinkos segregacija, kitaip tariant, tai, kokias studijas ir profesijas pasirenka moterys ir vyrai. Kita priežastis – vertikali darbo rinkos segregacija, tai yra, kaip moterys ir vyrai pasiskirsto darbo pozicijose, kai jau pradeda dirbti. Šie du veiksniai sudaro esminį skirtumą: moterys dažniau dirba srityse, kurios yra mažiau apmokamos, o vyrai dominuoja geriau apmokamose srityse – tai yra horizontalioji segregacija. Vertikalioji segregacija reiškia, kad vyrai užima geriau apmokamas pozicijas, o moterys – mažiau apmokamas.

Moterys visada dominavo priežiūros profesijose, kurios Lietuvoje niekada nebuvo gerai apmokamos.

– Čia dar klausimas, kiek tie skirtumai yra natūralūs, nulemti objektyvių aplinkybių, o kiek tiesiog stereotipinių? Nes jūs sakote, moterys pasirenka studijuoti prasčiau apmokamose specialybėse, bet dabar pasirinkimas juk yra laisvas.

– Taip, pirmiausia, atrodo, priežastys yra nulemtos stereotipų ir lyčių vaidmenų. Moterys visada dominavo priežiūros profesijose, kurios Lietuvoje niekada nebuvo gerai apmokamos. Be to, čia svarbūs ir šeimos vaidmenys. Didelę reikšmę turi tai, kad moterys, kai laukiasi vaikų, susiduria su didžiausiu atlyginimų atotrūkiu būtent 30–40 metų amžiaus grupėje, kur skirtumas gali siekti net 15 proc. Per visą gyvenimą pajamos būna didžiausios būtent šiuo laikotarpiu, tačiau moterys šiuo metu uždirba mažiausiai dėl pertraukų, susijusių su šeimos kūrimu, vaikų auginimu.

– Tačiau, ar tai yra vienintelė priežastis? Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą gali įgyti tiek vyrai, tiek moterys, nepriklausomai nuo regiono.

– Įdomiausia yra tai, kad aukštasis išsilavinimas negarantuoja gero atlyginimo. Net ir statybų sektoriuje, kur atlyginimai yra labai geri, kur moterų nėra daug, atlyginimų skirtumai nėra dideli – uždirbama panašiai, tačiau tai nėra aukštasis mokslas. Moterys dažnai studijuoja socialinį darbą ar slaugą, kur būtinas aukštasis išsilavinimas, tačiau atlyginimai yra labai maži. Pavyzdžiui, jeigu palygintume slaugytojų ir statybininkų darbą – svoriai, kuriuos jie kelia, nebūtinai skiriasi, tačiau atlyginimų skirtumai gali siekti iki 10 kartų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tie skirtumai yra tik pas mus ar ir kitose Europos Sąjungos šalyse?

– Ši tendencija, kad vyrai uždirba daugiau už moteris, yra visose bent jau ES šalyse. Svarbiausias tikslas – mažinti šį atlyginimų atotrūkį. Tai nėra tik Lietuvai būdinga problema, todėl reikia dirbti ir perimti gerąją praktiką. Pavyzdžiui, moterys nuo 30 iki 40 metų labiausiai nukenčia dėl karjeros pertraukų. Dažniausiai tai susiję su vaikų susilaukimu, kartais net kelių vaikų. Taip pat nepamirškime, kad moterys dažnai rūpinasi sergančiais arba vyresnio amžiaus žmonėmis – giminaičiais, tėvais, vyro tėvais. Tai labai tiesiogiai susiję su lyčių vaidmenimis, kurie niekur nedingsta. Vienas iš gerų pavyzdžių, kaip išlaikyti darbuotoją – prieš moteriai grįžtant į darbo rinką po pertraukos, susijusios su vaiko auginimu, su ja reikėtų pasikalbėti ir motyvuoti ją sugrįžti gaunant panašų atlyginimą, kaip ir kitų darbuotojų, kurių atlyginimai galbūt per tą laiką pakilo. Tai būtų gana paprasta geroji praktika, kurią būtų galima taikyti.

Labai svarbu kelti kompetencijas tiek moterų, tiek vyresnių asmenų, kad jie po to galėtų konkuruoti darbo rinkoje.

– Ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukia skundų dėl atlyginimų skirtumų? Ar, pavyzdžiui, moterys skundžiasi, kad po motinystės atostogų gauna tą patį atlyginimą, nors aplinkinių tose pačiose pozicijose atlyginimai pakilo?

– Neretai būna, kad jos gauna tą patį atlyginimą ir todėl atsiranda tas didysis atotrūkis. Tačiau mūsų tarnyba nesulaukia gausių skundų dėl darbo užmokesčio skirtumų. Vis dėlto reikia vertinti kiekvieną situaciją individualiai. Pavyzdžiui, iš gerųjų praktikų rekomenduotina nepamiršti kelti darbuotojų, dažniausiai moterų, kurios tuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, kompetencijas. Mes gyvename dideliu greičiu besikeičiančiame pasaulyje, su dirbtiniu intelektu ir kitais pokyčiais. Todėl labai svarbu kelti kompetencijas tiek moterų, tiek vyresnių asmenų, kad jie po to galėtų konkuruoti darbo rinkoje. Jei nesivadovausi šiomis praktikomis, gali neturėti tam tikrų įgūdžių, reikalingų šiuolaikinėms technologijoms valdyti. Reikėtų turėti tų praktikų paketą.

– Bet įvairios direktyvos ir ES siekis viešinti atlyginimus, siekti, kad būtų 5 proc. skirtumas – kiek tai padeda ir kiek pačios įmonės turėtų veikti?

– Direktyvos stengiasi kelti sąmoningumą. Jei gražiuoju nepavyksta, bandoma kitais būdais. Gražiuoju bandyta ilgai, bet nebuvo labai efektyvu, todėl bandoma ieškoti veiksmingesnių metodų. Direktyvos iš esmės yra veiksmingesnis būdas, tačiau jis irgi yra ilgalaikis. Tai neįvyks rytoj. Pradėjus taikyti direktyvas, rezultatai pasirodys tik po tam tikro laiko. Taip pat reikia suprasti, kad visiems pokyčiams įmonėje reikės laiko.