„Debatavimo kultūra nebesiekia dvejetukininko lygio“, – sako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.

Komentuodamas ketvirtadienį vykusius trečiuosius ELTA su Vilniaus universitetu organizuotus debatus, L. Kontrimas teigia, kad politikai linkę apsiriboti bendromis frazėmis todėl įspūdžio potencialiems rinkėjams nebegali padaryti. Toks įspūdis, pažymi Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas, susidaro klausantis apskritai visų Lietuvoje vykstančių debatų.

„Toks atmestinumas nėra labai geras. Partijos atstovai itin mažai kalba apie savo programinius dalykus, apie sprendimus. O kai debatuose dominuoja bendro pobūdžio kalbos arba tai, kas jau buvo padaryta, – tai iš principo yra debatai ne rinkėjams, o uždarai politikų grupei. Veikiausiai tai susiję su mūsų debatų kultūra, bet juk rinkimai yra naujų idėjų pardavimas, jų ištransliavimas bei pagrindimas“, – sakė L. Kontrimas.

„Po debatų aš norėčiau žinoti, ką kiekviena partija padarys, jei gautų daugumą. Bet dažnai po debatų mes to nesužinome. Po debatų norėtųsi naujų citatų, naujų minčių. Nes juk debatus turi žiūrėti žmonės, kurie turi arba pasitvirtinti savo pasirinkimą, arba pasirinkti naujai. Šiuo atžvilgiu debatai lieka neišnaudoti“, – apibendrino jis.

Panašiai debatuose dalyvaujančius politikus vertina ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Anot jos, pasibaigus bet kuriems pastaruoju metu vykusiems debatams sunku atsiminti nors vieną ryškesnę idėją ar konkretesnį pasiūlymą.

Atrodo, kad didžiąją dalį problemų, kurios yra Lietuvoje, galima išspręsti atsisakant konservatorių. Lyg konservatorių nebuvimas savaime jas gali išspręsti. Tai atrodo šiek tiek juokingai.

„Debatuose, kuriuos mes stebime jau kurį laiką, to nėra“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.

Pasak jos, kur kas dažniau galima išgirsti politikus kalbant abstrakčiai, nesiūlant konkrečių priemonių diskutuojamoms problemoms spręsti.

„Ir čia leitmotyvai yra keli. Vienas jų – konservatoriai. Atrodo, kad didžiąją dalį problemų, kurios yra Lietuvoje, galima išspręsti atsisakant konservatorių. Lyg konservatorių nebuvimas savaime jas gali išspręsti. Tai atrodo šiek tiek juokingai“, – sakė R. Urbonaitė.

„Kitas dalykas, mes matome labai daug pažadų, bet mažai matome paaiškinimų, kaip jie bus įgyvendinti. Algoritmas „idėja – kodėl to reikia – kaip tai padarysime ir iš kur paimsime pinigų, esant poreikiui“ politikų kalbose ir programose tiesiog išnykęs“, – pridūrė politologė.

Ketvirtadienį naujienų agentūra ELTA užbaigė kandidatų į Seimą debatų ciklą. Trijuose organizuotuose debatuose partijų lyderiai diskutavo svarbiausiais vidaus ir saugumo politikos klausimais.

Paskutiniuose debatuose diskutavo Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, partijos „Laisvė ir teisingumas“ ir Lietuvos regionų partijos atstovai.

ELTA debatai vyko rugpjūčio 29 ir rugsėjo 6 dienomis, kai svarbiausiais Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimais diskutavo Lietuvos liaudies partijos, Lietuvos žaliųjų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Taikos koalicijos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Nacionalinio susivienijimo, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai.