Pasak politiko, pirmadienį minint Žydų genocido atminimo dieną, komentarų šia tema sulaukta iš Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Izraelio atstovų.

„Visi atkreipė dėmesį į blogėjančią situaciją Lietuvoje bandant neapykantą vartoti tam, kad surinkti daugiau rinkėjų, juose pažadinant seniai užmirštą, o dažnai ir įveiktą antisemitizmo ir rasizmo atmintį“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė parlamentaras.

Apie tai po spaudos konferencijos žurnalistams užsiminė ir Žydų bendruomenės pirmininkė Lietuvoje Faina Kukliansky. Pasak jos, bendruomenė lieka absoliučiai viena ir neapginta kol neįsikiša užsienio valstybės.

„Aš noriu, kad veiktų normos ribos santykių su žmonėmis, o ne gąsdinimai, kad išves iš čia kariuomenę vokiečių ir paliks mus rusams“, – sakė bendruomenės pirmininkė.

Ji nepatikslino, kas tokius gąsdinimus yra išsakęs.

„Ir yra Vokietijos ambasadoriaus labai griežtas laiškas tuo klausimu“, – tvirtino F. Kukliansky.

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermannas (Kornelijus Zimermanas) yra sakęs, kad Berlynas susirūpinęs dėl antisemitizmo stiprėjimo Vokietijoje, Europoje ir visame pasaulyje.

Įžeidinėjimas tapo kasdienybe

F. Kukliansky taip pat akcentavo, jog kasdienis žydų įžeidinėjimas šalyje tapo norma.

„Kodėl staiga žydai pasidarė valstybės priešais? Kodėl reikia nukreipti gyventojus prieš žydus? Buvo laikas kada buvo nepadoru įžeidinėti žydą (...), dabar pasidarė kasdieninis elgesys“, – kalbėjo ji.

„Man apskritai nesuprantama kas atsitiko. Aš čia gimiau, aš čia užaugau ir aš nesuprantu kodėl po 30 su viršum metų nepriklausomybės staiga kyla antisemitizmo ar žydų neapykantos klausimas“, – stebėjosi bendruomenės pirmininkė.

Konferencijos metu paminėta, jog Konstitucinis Teismas yra pripažinęs „Nemuno aušros“ Remigijų Žemaitaitį lyderį sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją dėl antisemitinių pareiškimų.

Apkaltos jis išvengė balandį pasitraukdamas iš Seimo.

Politikas savo „Facebook“ paskyroje pernai birželį piktinosi premjerės Ingridos Šimonytės vizitu Izraelyje, apkaltino žydus lietuvių trėmimu, žudymu, vertino žinią apie Izraelio nugriautą palestiniečių mokyklą, Izraelį prilygino karą Ukrainoje vykdančiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir citavo antisemitinį eilėraštį.

Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl politiko pasisakymų apie žydus.

Pats R. Žemaitaitis ne kartą tvirtino savo teiginių nelaikantis antisemitiniais.

Antisemitizmą vadino rinkimų aukso puodu

Anksčiau konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis yra paraginęs politikus burti „sanitarinį kordoną“, siekiant užtikrinti, jog valdžioje po spalį vyksiančių Seimo rinkimų neatsidurtų radikalios politinės jėgos.

Radikalu jis yra įvardijęs R. Žemaitaitį ir jo partiją „Nemuno aušra“.

„Visas šitas sukilimas prieš Lietuvos Konstituciją, šitas aukso puodas atverstas pono Žemaitaičio panaudoti rinkimams, mes suprantame, kad jis bando nusižiūrėti nuo Vakarų šalių, kur visuomenės radikalėja. Mes tikimės, kad Lietuvoje politinės jėgos su juo nesudarys koalicijos po rinkimų“, – kalbėjo E. Zingeris.

„Mes esam susirinkę čia, kad šių rinkimų metu nebūtų naudojami dalykai, kurie būtų susiję su neapykantos kurstymu“, – pridūrė jis.

Tiek jis, tiek konferencijoje dalyvavę konservatoriai Žygimantas Pavilionis ir Liuda Pociūnaitė kvietė politines jėgas atsiriboti nuo „Nemuno aušros“, įsipareigoti nesudaryti koalicijos su antikonstitucinėmis partijomis.

Per 150 įvairių sričių visuomenininkų, intelektualų, signatarų, mokslo ir meno žmonių antradienį viešai laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, politinių partijų lyderius ragindami nedaryti koalicijų, neremti Lietuvai grėsmę keliančių politikų ir politinių jėgų.

Laišką pasirašiusiųjų teigimu, balsavimas už antisemitinius, žmogaus teises ir europietiškas vertybes paminančius politikus bei politines jėgas yra balsavimas prieš Lietuvos valstybingumą ir už Rusijos įtaką.

Prezidentas G. Nausėda yra sakęs, kad R. Žemaitaičio antisemitiniai pasisakymai apsunkins jo galimybes būti valdančiojoje koalicijoje po Seimo rinkimų.

Kritika dėl patarėjo

Vis tik Ž. Pavilionis teigė vis tiek pasigendantis prezidento pozicijos.

„Dabar kai visi turėtume vienyti ir išgirsti mūsų partnerių abejones dėl galimo koalicijos su Žemaitaičio partija prezidentas tyli. Kodėl? Kas valdo prezidentą Nausėdą? Nesiruošiu kopijuoti prieš dešimtmetį, ar daugiau, rašytų „apaštalo“ Tomkaus laiškų tautai, kuriuos galima sudėti į vieną sakinį. Žydai ir gėjai valdo pasaulį“, – kalbėjo politikas.

„Tačiau laiškai regis padarė didžiulę įtaką tuomet SEB banke dirbusiam ir buvusiam Komunistų partijos atstovui Nausėdai, nes šis į savo komandą sugebėjo pasikviesti laiškų rašytojo pagalbininką Fredriką Jansoną“, – pridūrė jis.

Panašiai yra kalbėjęs ir G. Landsbergis.

„Sunku nematyti paralelės tarp prezidento patarėjo, parašiusio seriją šlykščiausių tekstų, „Tomkaus spaudoje“ („Respublika“ – BNS), ir į Seimo vartus besibeldžiančio Konstituciją bei priesaiką sulaužiusio Žemaitaičio“, – konservatorių suvažiavime sakė šios partijos lyderis.

Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda užsienio reikalų ministro teiginius pavadino nevaldomo liežuvio pavyzdžiu. Jis taip pat tvirtino savo požiūrį šiuo klausimu ne kartą išreiškęs.