Šalies žydų bendruomenė su nerimu stebi įvykius Europoje. Jiems labai neramu dėl nevaldomo musulmonų antplūdžio į Senąjį žemyną, nes žydai iš jų jaučia tiesioginę grėsmę savo šeimoms. Juolab Seimo narys Emanuelis Zingeris pripažino, jog tie žmonės atvyksta iš šalių, kur tolerancijos niekada nebuvo.
Krištolinės nakties baimė
Žydų bendruomenei neramu, nors šis nerimas nėra eskaluojamas viešai. Jiems labai slogu stebėti nevaldomą musulmonų antplūdį į Vakarų Europą, esą tik laiko klausimas, kada šis srautas pasieks ir Lietuvą.
"Kalbant apie toleranciją, suprantame, kad turime padėti nuo karo nukentėjusiems žmonėms, tačiau mes matome ir kitą šio dalyko pusę, kuri labai baugina. Mes turime visą informaciją, kad į Europą atvykstantys žmonės disponuoja didelėmis pinigų sumomis, žinome, ką supirkinėja. Ir tai kelia nerimą. Tuos pinigus jiems kažkas davė ir neabejotinai pareikalaus "grąžos". Kas tai bus, galime tik spėlioti", – dienraščiui teigė viešumo nepanoręs žydų bendruomenės atstovas.
Kas tuos dalykus inspiruoja, sunku pasakyti, bet žydus baugina tai, kad pasaulyje vėl kartojasi istorija, kurioje šios tautos žmonės įžvelgia 1933-iųjų analogijas ir galimas Krištolinės nakties su pogromais užuomazgas.
"Mes suprantame, jog ne visi pabėgėliai – teroristai, bet taip jau būna, kad iš pradžių atvažiuoja geri berniukai, įsitvirtina naujoje vietoje, o jau tada atvyksta blogieji. Baugina tai, kad pasaulyje viskas kartojasi", – savo nerimą išsakė šalies žydų bendruomenės atstovas.
Beje, po praėjusio penktadienio teroro išpuolių Paryžiuje, kai žuvo 129 žmonės ir daugiau nei pusketvirto šimto buvo sužeisti, Prancūzijos žydų bendruomenėse paskelbta aukščiausia saugumo parengtis. Tad suprantamas ir Lietuvos žydų nerimas.
Yra ko nerimauti?
Parlamentaras E.Zingeris įsitikinęs, kad Lietuvos žydų baimės nėra iš piršto laužtos. Žmonės domisi įvykiais pasaulyje ir tai, kas vyksta pas artimiausius kaimynus švedus anapus Baltijos jūros.
"Pasidomėkite, kaip Malmės mieste jaučiasi žydų bendruomenė ir kaip ten jie tvarkosi su pabėgėliais. Yra tekę bendrauti su to miesto meru, jis papasakojo apie savo patirtį. Integracijos prasme yra didelis skirtumas tarp atvykėlių ir vietos žmonių supratimo, kas yra tolerancija. Dėl to Lietuvos žydams ir neramu", – mano E.Zingeris.
Pasak Seimo nario, kol kas pas mus pabėgėlių planuojama priglausti nedaug, o anapus jūros, kur socialinė gerovė skiriasi nuo mūsiškės, jie plūsta tūkstančiais ir traukia į Vokietiją bei mėgina pasiekti Angliją.
Esą kai mūsų politikai suvoks realybę, kad bėglių perpildytos šalys prašys Lietuvos dalį jų priglausti ir tai bus kur kas didesni skaičiai, nei mūsų valstybė yra įsipareigojusi priimti.
"Žinoma, tarp pabėgėlių yra ir nelaimingų žmonių, ne vien teroristai, kaip dabar manoma. Yra tarp jų tokių, kurių reikėtų gailėtis, bet ir šie atvyksta pas mus su visai kitokia kultūra. Kas užsiims to nuotolio mažinimo tarp atvykėlių ir vietinių? Todėl Lietuvos žydų bendruomenė, matydama, kas vyksta Švedijoje, ypač Malmėje, turi teisę teirautis dėl savo ateities saugumo", – pabrėžė E.Zingeris.
Parlamentaras neslėpė, kad atvykėliai iš Artimųjų Rytų kartu atsiveža ir nepakantumą žydams, nes jų tėvynėje tiek viešoje erdvėje, televizijoje ir mokyklose nuo pat vaikystės jie matė ir girdėjo tik neigiamus pranešimus apie žydus.
"Mūsų laukia daug iššūkių, ir labai svarbu, kad Lietuvos visuomenė nepersisvertų į radikaliąją pusę. Bet reikės rasti sprendimą, ką daryti su žmonėmis, kurie atvyksta iš pasaulio, kur niekada nebuvo jokios tolerancijos. Tai ir yra esmė", – teigė parlamentaras.
Priešiškumas Skandinavijoje
Apie tai, kad Skandinavijos žydai baiminasi vietos musulmonų, Vokietijos laikraštis "Frankfurter Rundschau" rašė dar prieš penkerius metus.
Pasak laikraščio, vietiniai žydai bijo vietos musulmonų ir net vengia nešioti savo nacionalinius galvos apdangalus. Prabilta ir apie atvejus, kai mokyklose mokiniui žydui prie nugaros priklijuojama geltona žvaigždė.
Prieš šešerius metus iš Malmės emigravo 30 žydų šeimų. Ir nors tuometis miesto meras tikino, kad vietos žydai nepatiria diskriminacijos, šie tvirtino priešingai ir dėl priešiškų išpuolių kaltino išeivius iš Artimųjų Rytų.
Vis dėlto susitikimas su žydų bendruomenės atstovais Malmės merą privertė pakeisti nuomonę. Esą jis pripažino, kad žydai yra teisūs, ir pažadėjo imtis priemonių, kad visi Malmės gyventojai jaustųsi saugiai.
Pabėgėliai – ne teroristai?
Buvęs Europos Sąjungos parlamento narys profesorius Leonidas Donskis mano, kad pabėgėlių baimės Lietuvoje yra kiek perdėtos. Esą nėra jokių loginių sąsajų su bėgliais iš Artimųjų Rytų ir grėsme vietos žydų bendruomenei.
"Niekas negali žinoti, kiek žmonių iš ten atvyks į Lietuvą per būsimuosius 15–20 metų. Ir nebūtinai tai bus Šiaurės Afrikos arba Artimųjų Rytų arabai. Man atrodo, kad čia yra perdėta islamo baimė. O jei Lietuvoje apsigyventų Bosnijos musulmonai? Mes ir jų turėtume bijoti? Arba turkai, kurie taip pat yra musulmonai, bet nėra nusiteikę prieš žydus", – dėstė L.Donskis.
Esą tos baimės dėl pabėgėlių galbūt kyla dėl to, kad žmonės yra prisigraibę negatyvios informacijos iš žiniasklaidos. Pasak L.Donskio, antisemitizmas pasaulyje veši anaiptol ne dėl islamo.
"Žinoma, yra ir musulmoniško antisemitizmo, būtų naivu jį neigti. Jis gajus Prancūzijoje. Tai yra todėl, kad jaunieji arabai labai negatyviai nusiteikę Izraelio atžvilgiu dėl konflikto su Palestina ir jie veikia ypač aršiai žydų bendruomenių atžvilgiu. Žinau labai nemalonių incidentų, kai deginamos sinagogos Prancūzijoje arba Belgijoje. Bet tai nereiškia, kad antisemitizmas pasaulyje susijęs vien tik su islamu", – pasakojo L.Donskis.
Pasak buvusio europarlamentaro, galima visko bijoti, bet pabėgėliai neatsako už terorą. Esą didžiausia klaida manyti, kad žmonės, bėgantys nuo karo baisumų Sirijoje, yra teroristai.
"Nėra jokios logikos teroristui bėgti iš Sirijos, juk jis geriau gali jungtis prie "Islamo valstybės" ir padaryti karjerą kaip koks operatyvinis veikėjas. Visai kas kita, kai į teroristų gretas infiltruojami Vakarų Europos piliečiai. Tačiau dauguma pabėgėlių gelbėjasi nuo karo bei gelbsti savo šeimas ir apie Prancūziją ar Vokietiją svajoja, kaip apie išsigelbėjimą, o ne apie vietą, kuriai jie nori pakenkti", – mano L.Donskis.
"Ligoniai politikos nekuria"
Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus irgi nesupranta, ko baiminasi Lietuvos žydai, nes pabėgėlių mūsų šalyje dar nėra.
"Lietuvos žydams tikrai nėra ko bijoti, nors nenuneigsiu, kad antisemitiškai nusiteikusių bepročių visur gali pasitaikyti. Kol teko vadovauti Valstybės saugumo departamentui, mūsų šalyje nebuvo jokių antisemitizmo apraiškų. Pavienių pasisakymų pasitaikė, bet tai smulkmena. Nes ligonių visuomenėje neišvengsime, bet ligoniai politikos nekuria", – aiškino M.Laurinkus.
Buvusio VSD vadovo įsitikinimu, tarp pabėgėlių neabejotinai yra ir teroristų, kuriuos turi išfiltruoti saugumo tarnybos, tačiau joms tam reikia suteikti įgaliojimus, kad jų veiksmai atitiktų įstatymus ir "duoti pinigų atitinkamoms priemonėms".
"Čia be profesionalų pagalbos niekaip neišaiškinsime, kas yra kas. Ir gyventojams nereikės galvoti, kaip jiems apsiginti nuo galimų grėsmių. Su Paryžiumi nesilyginkime, ten pabėgėlių yra labai daug. Manau, kad ten problemų buvo vidinėje saugumo struktūroje, Prancūzijos žvalgyboje ir kitose institucijose, mes tiksliai nežinome, bet nujaučiu, kad taip yra", – savo įžvalgomis pasidalijo M.Laurinkus.
Išsprendė migrantų klausimą
Paradoksalu, bet Artimųjų Rytų pabėgėlių nėra pačiame Izraelyje, kuris yra arčiausiai tų karštų taškų, iš kurių masiškai sprunka žmonės jau bemaž dešimtmetį. Jų problemą savo šalyje Izraelis išsprendė radikaliomis priemonėmis dar prieš devynerius metus.
2006 m. šios šalies Migracijos tarnybos pasiteisino tuo, kad nėra įstatymo, draudžiančio Izraeliui deportuoti prieglobsčio prašytojus iš Eritrėjos ir Sudano į trečiąsias šalis, kur jų gyvybėms niekas negresia.
Nors tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija "Human Rights Watch" 2014 m. rugsėjį paskelbė pranešimą, kritikuojantį Izraelį dėl jo priimtų priemonių saugantis pabėgėlių, sprukusių nuo smurto Sinajaus pusiasalyje, Izraelio pozicija šiuo klausimu nepakito.
Naujausi komentarai