„Prisiminus, kad prieš keturias ar penkias dienas mes dar turėjome dienos metu beveik 20 laipsnių šilumos, dabar staigiai atšalo, tai stebim oro temperatūrą ir tas centralizuoto šildymo sezonas matant oro temperatūrą, bus paskelbtas. Kol kas tokių planų nėra“, – žurnalistams Vilniaus termofikacinėje elektrinėje trečiadienį sakė V. Benkunskas.
Mero teigimu, kiekvienas daugiabutis ar administracinis pastatas šiuo metu gali priimti individualų sprendimą pradėti šildytis, šiluma jau įjungta savivaldybės pastate, dalyje švietimo įstaigų.
„Šildymo sezoną gali pradėti individualiai kiekviename name, jeigu yra toks poreikis ir jeigu dauguma namo gyventojų nusprendžia, kad jau yra laikas. (...) Nereikia laukti centralizuoto sprendimo“, – pažymėjo jis.
Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) generalinio direktoriaus Gerimanto Bakano teigimu, spalio mėnesį šilumos kaina bus 27 proc. mažesnė nei praėjusių metų laikotarpiu, sąskaitos vidutiniškai bus mažesnės ir visą 2024–2025 metų sezoną.
„Visas sezonas (...) labai priklauso nuo oro temperatūros, nuo visų klientų ir miestiečių. Jeigu oro temperatūra bus panaši kaip praeitais metais, kaina turėtų šiais metasi, bendrai paėmus visą šildymo sezoną, turėtų būti mažesnė“, – tikino G. Bakanas.
Bet reikia pabrėžti vieną dalyką – po šiandien nakties įvykių pasaulis labai įkaitęs ir gali visko atsitikti, sakykime, dujų rinkose, tad tie dalykai gali kisti.
VŠT vadovo teigimu, kainas mažins šiemet pilnu pajėgumu pradėjęs veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas. Ši valstybės energetikos įmonių grupei „Ignitis grupė“ priklausanti jėgainė yra viena nepriklausomų šilumos gamintojų, sostinei tiekiančių 70 proc. visos reikalingos šilumos.
Visgi, kalbėdamas apie šiuo metu vykstančius geopolitinius įvykius, Izraeliui pradėjus plataus masto operaciją prieš Libane įsikūrusią grupuotę „Hezbollah“, o Iranui raketomis atakavus Izraelį, G. Bakanas akcentavo galimybes kainoms rinkoje keistis.
„Dabar rinkoje yra biokuro kaina mažesnė. Mes jau esame apie 70 proc. užsipirkę biokuro visam šildymo sezonui, (...) už gerą kainą. Visi tie elementai duoda tą efektą. Bet reikia pabrėžti vieną dalyką – po šiandienos nakties įvykių pasaulis labai įkaitęs ir gali visko atsitikti, sakykime, dujų rinkose, tad tie dalykai (šilumos kainos – ELTA) gali kisti“, – pažymėjo VŠT vadovas.
Šiemet nustojus galioti lengvatiniam 9 proc. pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) šildymo sąskaitoms, G. Bakano teigimu, į prognozuojamą mažesnę kainą šis mokestis jau yra įskaičiuotas.
„Prie sąskaitos prisideda tie 9 proc., bet (...) kiti elementai leidžia tikėtis, kad turėsime mažesnę kainą“, – tikino VŠT vadovas.
VŠT skaičiavimais, šiemet šiluma Vilniuje bus pigesnė bei Baltijos kaimynių Latvijos ir Estijos sostinėse.
„Žiūrint ilgalaikę perspektyvą, reikia investuoti, tas žemos kainos vaikymasis gali ateityje duoti labai neigiamą efektą. Todėl turime išlaikyti (...), lyginant su Ryga ir Talinu, protingą kainą – pabrėžiu, protingą, (kad būtų – ELTA) ne kažkokie kainos dugnai. Tam, kad tiek mes Vilniuje, tiek šilumos tiekimo įmonės galėtų investuoti į inovatyvius sprendimus, kurie ilgalaikiu laikotarpiu duotų labai didelį efektą – kad nueitume nuo iškastinio kuro, pereitume prie atliekinės šilumos surinkimo“, – pridūrė G. Bakanas.
2021-2022 m. šildymo sezonas sostinėje pradėtas spalio 7 d., 2022-2023 m. spalio 17 d., o praėjusių metų – spalio 16 dieną.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) artėjančiam šildymo sezonui, lyginant su praeitu, prognozuoja 1-2 proc. kainos mažėjimą iki 7,2 centų už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Anot agentūros, pagrindinis tam įtaką darantis veiksnys – biokuro kainos sumažėjimas 2-3 proc.
(be temos)
(be temos)
(be temos)