Pereiti į pagrindinį turinį

Prasidėjęs šildymo sezonas gąsdina didelėmis išlaidomis?

2024-10-18 05:00
LNK inf.

Prasidedantis šildymo sezonas daugeliui gyventojų kelia nerimą – kokių sąskaitų už šildymą laukti šiemet? Tačiau nerimauti nereikėtų, sutaupyti įmanoma. LNK studijoje apsilankęs „Civinity namai“ statinio techninės priežiūros specialistas Gintaras Stanišauskas patarė, kaip sutaupyti.

Prasidėjęs šildymo sezonas gąsdina didelėmis išlaidomis?
Prasidėjęs šildymo sezonas gąsdina didelėmis išlaidomis? / Freepik.com nuotr.

„Kol kas orai lepina, nėra labai šalta ir bent jau tikimės, kad pirmosios sąskaitos už šildymą gyventojų neišgąsdins ir tikrai bus nedidelis. Pirmiausia reikėtų ir patiems pasirūpinti mažais niuansais, kurie padės sutaupyti ir turėti šiltus butus, patalpas“, – pokalbį pradėjo „Civinity namai“ atstovas.

– Pradėkime nuo šilumos izoliacijos. Kur yra kritiniai taškai namuose, per kuriuos mes prarandame daugiausia šilumos energijos ir skverbiasi šaltis?

– Pagrindiniai taškai – langai. Kiekvienas buto ar namo savininkas pirmiausia turėtų kiekvienais metais patikrinti langų tarpines, per kurias tikrai gali praeiti nemažai šalčio, jas sutepti, jei jos sukietėję, pasikeisti, susireguliuoti langus. Tai tikrai neužima daug laiko ir nereikalauja didelių investicijų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Kalbant apie langus, ar skiriasi medinių ir plastikinių langų priežiūros specifika?

– Plastikinius langus prižiūrėti yra lengviau, galima pačiam susitvarkyti, pasireguliuoti su keliais įrankiais. Medinius langus prižiūrėti sudėtingiau. Rekomenduotume, kad specialistai atliktų šį darbą, kad viskas būtų atlikta kokybiškai ir nepakenktume dar labiau.

– Kas dar, be langų, [praleidžia šilumą]? Yra tekę matyti, kaip žiemą užšąla durys. Kur čia problema?

– Laiptinės. Tai jau bendra namo problema. Laiptinės langai irgi turi būti tvarkingi, nekiauri, sandarūs. Taip pat ir rūsio langai. Butus mes šildome, o laiptinėse šalta ir visa šiluma vis tiek išeina į lauką ir turime didelius nuostolius.

– Radiatoriai – kaip iš jų išgauti didžiausią efektyvumą?

– Pagrindinis dalykas – visą laiką juos laikyti atidengtus. Užuolaidos, baldai negali jų uždengti, nes tai sutrikdo šilumos patekimą į patalpą. Vienas variantų yra tarp lauko sienos ir radiatoriaus uždėti folijos lakštų, kurie atspindi šilumą ir ji neišeina į išorę per sieną.

Vienas variantų yra tarp lauko sienos ir radiatoriaus uždėti folijos lakštų, kurie atspindi šilumą ir ji neišeina į išorę per sieną.

– Tai iš tikrųjų veikia? Nes tai, atrodo, gana senovinis metodas.

– Taip, tai nebrangu, bet tikrai veikia.

– Tačiau ir dėl radiatorių kyla daug ginčių. Vieni skuba senuosius ketaus radiatorius išmesti, kiti sako, kad jie dar visai geri ir neverta jų keisti į naujus, skardinius. Kur tiesa?

– Tiesa yra kažkur per vidurį. Ketaus radiatoriai savyje išlaiko daugiau šilumos, sakykime, jei temperatūrų pokytis yra didesnis, tarkime, staiga atšalo, jie ilgiau išliks šilti. Skardiniai radiatoriai greičiau išspinduliuoja šilumą ir savyje jos nelaiko. Skardinis radiatorius dažnai trumpiau tarnauja, nes jo sienelės yra plonesnės ir per laiką greičiau surūdija.

– Drėgmės lygis patalpoje, nepaisant to, kiek ji prišildyta, ko gero, irgi gali jutimiškai mažinti šilumą. Kaip kovoti su drėgme ir kiek tai yra svarbus aspektas?

– Pagrindinis dalykas – patalpų vėdinimas. Svarbu gerai išvėdinti patalpas. Taip pat galima įsigyti drėgmės rinkiklį.

– Vėdinimas – tai ne tik pradaryti langai, bet ir rekuperacinė sistema, ar ne?

– Matote, senos statybos daugiabučiuose rekuperacinės sistemos dažniausiai nėra, bet ir paprasčiausias patalpų išvėdinimas ištrauks drėgmės ir jos patalpoje bus mažiau. Kai yra drėgmės, net jei termometras rodys 22–24 laipsnius šilumos, jutiminė temperatūra tikrai bus mažesnė ir atrodys, kad yra šalta.

– Tačiau pravėdinus patalpas, kai lauke didelė minusinė temperatūra, vėl gali būti šalta. Kaip palaikyti pusiausvyrą ir kaip reguliuoti šilumą skirtingose patalpose?

– Gyvenamosiose patalpose rekomenduojama visąlaik palaikyti 20–22 laipsnių temperatūrą. Aišku, sanitarinės sąlygos numato nuo 18 iki 22 laipsnių, bet vieniems reikia daugiau, kitiems mažiau. Miegamojo patalpa, kurioje ilsimės, visuomet turėtų būti vėsesnė. Tai užtikrins kokybiškesnį miegą.

– Jeigu yra galimybė skirtingai šildyti atskiras patalpas ir net tam tikru paros metu nustatyti skirtingą temperatūrą, čia vėl turbūt galima sutaupyti, ar ne?

– Tikrai taip. Tačiau didelis temperatūrų kontrastas naudos neteikia, nes jei dieną laikome 18 laipsnių temperatūrą, o vakare norime 20, turėsime labai smarkiai padidinti šilumą, kad temperatūra pakiltų.

– Kalbant apie senesnius daugiabučius namus, kur dar galima protingai pataupyti šilumos, jeigu neįmanoma reguliuoti šildymo tik savo bute?

– Gyventojams investuoti į šildymo sistemos atnaujinimą – pagrindinis dalykas.

– Net jei daugiabutis nerenovuotas?

– Taip. APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) yra išleidusi programą, kuria daugiabučiai namai gali renovuoti tik šildymo sistemą, ir kompensacijos yra tikrai nemažos, apie 60–70 proc.

– Per kiek laiko tai atsiperka?

– Šildymo sistema atsiperka per kelerius metus, iki dešimties metų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų