„Ne, jis (kvietimas – ELTA) nepasimetė. Tiesą sakant, ši partija turbūt gulasi ir keliasi galvodama apie mane, todėl, man atrodo, kad kartais susidarydavo įspūdis, kad jie pamiršto, kad prezidento rinkimai jau pasibaigė. Juos jie triuškinančiai pralaimėjo. Dabar turime parlamento rinkimus, kuriuose prezidentas nedalyvauja“, – teigė antradienį kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene išankstiniame balsavime dalyvavęs G. Nausėda.
„Kone kiekvieną dieną aš gaudavau tai paklausimų, tai nusistebėjimų, tai raginimų, tai laiškų. Ir, tiesą sakant, padariau išvadą, kad, ko gero, viskas yra pasakyta. Jeigu mes susitiksime, kažko naujo aš nebeišgirsiu. Tad nusprendžiau taupyti laiką“, – pridūrė šalies vadovas.
„Manau, kad elgiuosi teisingai“
Paklaustas, ar taip išskirdamas pagrindinę dabartinės valdančiosios daugumos partiją jis yra teisingas visų atžvilgiu, G. Nausėda teigė manąs, kad elgiasi teisingai.
„Manau, kad elgiuosi teisingai, nes turbūt iškeltų klausimą ir kitos politinės jėgos, kurių yra labai daug – ar su jomis susitikau ar nesusitikau. Ir tikrai sakyčiau, kad politinės kultūros prasme mums dar reikia pasilypėti aukščiau, padaryti kur kas daugiau, kad Lietuvos žmonės nepavargtų nuo politikos“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Man atrodo, Lietuvos žmonės nori problemų sprendimo, o ne tuščio vaidijimosi. Ir labai tikiuosi, kad turėsime šį rudenį progą pakeisti tą politinę kultūrą. Nesu naivus, suprantu, kad bus nelengvam, kad bus daug visokio pobūdžio trikdžių, kad bus jėgų, kurios stengsis, kad Lietuvoje būtų mažiau stabilumo, santarvės. Bet aš manau, kad mes tuo atsispirsime“, – vylėsi prezidentas.
G. Skaraitienės / BNS nuotr.
Atmeta kritiką dėl kišimosi į rinkimų kampaniją
Prezidentui susitikinėjant su dalies parlamentinių partijų lyderiais, pasigirdo kritikos, jog taip šalies vadovas kišasi į Seimo rinkimų kampaniją. Pats G. Nausėda atmeta tokius teiginius ir akcentuoja – šie priekaištai neturi jokio pagrindo.
„Aš nesikišu į rinkimų kampaniją. Niekur nesakiau, kad raginu balsuoti už vieną ar kitą politinę jėgą. Susitikinėjau ir su valdančiosios koalicijos partijų vadovais, ir su opozicijos partijų vadovais. Tai manau, kad šie priekaištai yra be pagrindo“, – sakė jis.
Jeigu mes susitiksime, kažko naujo aš nebeišgirsiu. Tad nusprendžiau taupyti laiką.
Likus porai savaičių iki Seimo rinkimų, prezidentas pradėjo susitikimus su parlamentinių partijų lyderiais. Šalies vadovas jau susitiko su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke Vilija Blinkevičiūte, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiu Ramūnu Karbauskiu, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovu Sauliumi Skverneliu, Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Laisvės partijai vadovaujančia Aušrine Armonaite bei Lietuvos regionų partijos pirmininku Jonu Pinskumi.
Visgi, šalies vadovas taip ir nesuplanavo susitikimo su šiuo metu didžiausią frakciją Seime turinčios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiais.
Konservatorių sąrašą į Seimo rinkimus vedanti premjerė Ingrida Šimonytė Eltai praėjusią savaitę neatsakė, ar matytų poreikį aptarti artėjantį rinkiminį ciklą su šalies vadovu. Tačiau politikė leido suprasti, kad, gavusi kvietimą susitikti, neatsisakytų pokalbio su prezidentu.
Savo ruožtu TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis portalui „Delfi“ tikino nematantis „didelės tragedijos“, jog nebuvo pakviestas susitikti su prezidentu. Anot jo, tokiais pokalbiais su kai kurių politinių jėgų lyderiais šalies vadovas galimai meta „gelbėjimosi ratą“ socialdemokratų partijai.
G. Nausėda neabejoja, kad konservatoriai sąmoningai demonizuoja „Nemuno aušrą“
Prezidentas G. Nausėda neabejoja, kad konservatorių partija sąmoningai demonizuoja Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą „Nemuno aušrą“.
„Neabejotina. Jie tai daro ir daro sąmoningai bei nuosekliai“, – antradienį sostinės Lukiškių aikštėje žurnalistams teigė G. Nausėda.
G. Nausėda įvertino ir konservatorių lyderio G. Landsbergio raginimą po Seimo rinkimų neatmesti vaivorykštinės koalicijos formavimo galimybės. Visgi, šalies vadovo teigimu, Lietuvai šiuo metu yra reikalinga bendrą požiūrį turinti valdančioji dauguma.
Noriu tikėti, kad visos kalbos apie vaivorykštines koalicijas liks tik kalbomis, piešiniais ant grindinio.
„Noriu tikėti, kad visos kalbos apie vaivorykštines koalicijas liks tik kalbomis, piešiniais ant grindinio. Šiuo metu mums reikia ne vaivorykštinės koalicijos, o koalicijos, kuri turėtų pažiūrų vienovę, bendrus principus tiek užsienio, tiek vidaus politikoje“, – sakė G. Nausėda.
„Manau, kad tokia koalicija gali būti sudaryta ir sudaryta be kai kurių partijų, kurios iš tikrųjų kelia grėsmę Lietuvos saugumui“, – akcentavo jis.
Rugsėjo pabaigoje G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas užsiminė, kad konservatoriai yra suinteresuoti R. Žemaitaičio populiarumu. Anot jo, tai „parazito taktika“.
„Kai tu turi ribotus resursus ir tu žinai, kad pasiimti gali tik tiek, kiek gali savo jėgomis pasiimti, tu gali bandyti užšokti ant kažko ir kažkaip kitaip sudalyvauti. (...) Mano įsitikinimu, jei kas nors ir nori, kad R. Žemaitaitis surinktų kuo daugiau balsų, tai yra konservatoriai. Jų puolimas prieš R. Žemaitaitį yra nemokama reklama R. Žemaitaičiui ir jis išsukamas vis labiau ir labiau“, – tvirtino jis.
Diana ir Gitanas Nausėdos. G. Skaraitienės / BNS nuotr.
G. Nausėda: balsavau už tai, kad būtų mažiau arogancijos ir mažvaikiškumo
Prezidentas G. Nausėda tikina išankstiniuose Seimo rinkimuose balsavęs už tai, kad Lietuvos politikoje būtų mažiau arogancijos, savitarpio priešpriešos bei mažvaikiškumo.
„Balsavau už tai, kad valdžios institucijos dirbtų kartu, o ne viena prieš kitą, kad būtų sprendžiamos ne pačių politinių jėgų susikurptos problemos, o Lietuvos žmonių problemos. Balsavau už tai, kad būtų mažiau arogancijos, mažiau savitarpio priešpriešos ir kad tiesiog kartais netgi pernelyg didelio mažvaikiškumo, kuris mūsų politikoje pastaraisiais metais egzistavo“, – antradienį žurnalistams Lukiškių aikštėje teigė G. Nausėda.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad nebalsavo už konservatorius, prezidentas atsakė su šypsena.
„O kodėl jūs nusprendėte, kad būtent šiai jėgai būdingas toks būdo bruožas?“ – retoriškai paklausė G. Nausėda.
Rinkėjus šalies vadovas ragino nepasiduoti politinei apatijai ir aktyviai dalyvauti Seimo rinkimuose.
„Nepasiduokite politinei apatijai. Gal kai kas norėtų, kad pasiduotumėte, bet tikrai, manau, kad negalime sau leisti prabangos būti abejingiems, nes jeigu nebalsuosime, nubalsuos kiti, išrinks kiti, na, o tada vėl teks klausytis, kad jeigu kažkas nepatinka, balsuokite 2028 metais. Taip neturėtų būti ir aš labai tikiuosi aktyvaus žmonių dalyvavimo ir tikrai gerokai didesnio žmonių aktyvumo negu kad buvo Europos Parlamento rinkimuose“, – sakė jis.
Prezidentas galimybės balsuoti laukė eilėje: ragino ir valdančiuosius išlįsti iš stiklo rūmų
Galimybės balsuoti eilėje laukęs prezidentas tikino norįs būti arčiau žmonių.
„Man labai patinka su žmonėmis bendrauti, tiesą sakant. Džiaugiuosi, kad po penkerių metų galime draugiškai šnekėtis. Neišgirdau nė vienos neigiamos pastabos savo atžvilgiu. Tiesiog tai yra mano politikos kredo – aš noriu būti arčiau žmonių, man patinka būti arčiau žmonių“, – akcentavo G. Nausėda, artimesnio bendravimo su šalies gyventojais linkėdamas ir būsimiems valdantiesiems.
„Manau, kad ir būsimai valdančiajai koalicijai aš norėčiau palinkėti, kad ji būtų arčiau žmonių. Kad ji būtų ne tik stiklo rūmuose Vilniuje, bet kad ji važiuotų į regionus, matytų regionus ir suprastų, kad Lietuva yra toli gražu ne tik Vilnius, bet Lietuva yra graži savo įvairove ir savo didybe“, – pabrėžė prezidentas.
ELTA primena, kad antradienį prasidėjo tris dienas truksiantis išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose. Šiomis dienomis nuo 7 iki 20 valandos rinkėjai gali balsuoti visų 60 Lietuvos savivaldybių pastatuose ir papildomai įsteigtose balsavimo vietose.
Rinkėjai savo balsą nuo antradienio ryto iki ketvirtadienio vakaro atiduoti gali bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kur yra deklaravę gyvenamąją vietą.
Spalio 9–11 dienomis balsuoti bus galima ligoninėse, socialinės globos, rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose.
Spalio 11–12 dienomis rinkimų komisijų nariai aplankys rinkėjus namuose. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Pagrindinė Seimo rinkimų diena yra spalio 13-oji, sekmadienis. Rinkimų apylinkės duris taip pat atvers 7 valandą ryto ir rinkėjų lauks iki 20 valandos vakaro.
(be temos)
(be temos)
(be temos)