„Taip, nagrinės, bet ne visoje apimtyje“, – BNS sakė apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė, patvirtinusi, kad bus nagrinėjamas ieškinys tik Š. Stepukoniui.

„BaltCap“ teisininkai BNS paaiškino, kad byla buvo pradėta reikalaujant atlyginti žalą iš dviejų atsakovų: Š. Stepukonio ir „Interactive Brokers Central Europe“.

„Apeliaciniam teismui pasisakius tik dėl reikalavimų „Brokeriui“ teismingumo, nėra abejonių, kad reikalavimai Š. Stepukoniui yra teismingi Lietuvos teismams. Todėl paliktas nenagrinėtu (Apeliacinio teismo – BNS) ne visas ieškinys, o tik jo dalis pagal reikalavimus „Brokerio“ atžvilgiu. Taigi, byla bet kuriuo atveju bus tęsiama“, – komentare BNS teigė „BaltCap“.

Anot bendrovės, tik įvertinusi Apeliacinio teismo argumentus ji spręs, ar skųsti nutartį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Tai ji gali padaryti iki kitų metų sausio 17 dienos.

„Bet kokiu atveju, bus atliekami visi fondo investuotojų interesų apsaugai reikalingi veiksmai“, – pridūrė „BaltCap“.

Apeliacinio teismo nutartyje, be kita ko, rašoma, kad spalio 10 dieną buvo gautas atsakovės „Interactive Brokers Central Europe“ prašymas ją pakeisti jos teisių perėmėja „Interactive Brokers Ireland“.

Tai reiškia, kad jei LAT patvirtintų Apeliacinio teismo sprendimą, „BaltCap“ ieškinys „Brokeriui“ būtų teikiamas Airijos teismui, kur registruota bendrovė.

Visame pasaulyje veikianti „Interactive Brokers Group“ dar pernai rugsėjį paskelbė apie savo Europos operacijų konsolidavimą Vengrijos padalinio klientų bazę ir veiklą perduodant Airijos padaliniui. Dubline įsikūrusią įmonę reguliuoja Airijos centrinis bankas.

„Interactive Brokers Central Europe“ Apeliaciniam teismui, be kita ko, liepos 30 dieną pateikė naujų įrodymų – liepos 4 dienos paklausimo Lietuvos bankui (LB) kopiją ir LB liepos 17 dienos raštą, tačiau teismas atsisakė juos priimti.

Dokumentų turinys nutartyje neatskleidžiamas, centrinis bankas BNS taip pat pranešė negalintis jų pateikti, nes, anot jo,  tai nėra vieša informacija.

„Teismo vertinimu, naujų įrodymų, kuriuos atsakovas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme, teikimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje nepagrįstas objektyviomis priežastimis, tad negalima daryti išvados, kad galimybė ir (ar) būtinybė pateikti šiuo įrodymus iškilo tik apeliacinės instancijos teisme“, – nutarė teismas.

Nutartyje rašoma, kad Š. Stepukonis turėjo savo paskyrą (sąskaitą) „Brokerio“ investicinių paslaugų platformoje. Pasak „BaltCap“ įmonių „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir Lenkijos įmonės „EN Efficiency“ ieškinio, iš jų sąskaitų Lietuvoje jis persivedė lėšas į asmeninę sąskaitą „Payseroje“, o vėliau – į savo „Brokerio“ platformos sąskaitą.

„Brokeris“ objektyviai negalėjo numatyti, jog dėl investavimo paslaugų atsakovui Š. Stepukoniui ieškovės – tai yra asmenys, su kuriais „Brokerio“ nesiejo komerciniai susitarimai ar kitokio pobūdžio teisiniai santykiai, inicijuos jam bylą Lietuvos teisme“, – nutarė Apeliacinis teismas.

Pasak jo, apllinkybė, jog „Brokeris“ yra pranešęs Lietuvos bankui apie ketinimą teikti investicines paslaugas Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, nesudaro pagrindo spręsti apie jo veikimo vietą.

„Įrodinėjami „Brokerio“ neteisėti veiksmai, lėmę ieškovių nurodytos žalos atsiradimą, įvyko ne Lietuvoje, o Vengrijoje“, – konstatavo teismas.

Prieš 46 metus įkurta „Interactive Brokers“ Europoje, Azijos Ramiojo vandenyno regione ir Amerikoje teikia investavimo paslaugas daugiau nei dviem milijonams klientų sąskaitų, turinčių 377 mlrd. JAV dolerių (2023 metų rugpjūčio 31 dienos duomenys) turto daugiau nei 220 šalių ir teritorijų.

„Interactive Brokers Group“ akcinis kapitalas vertinamas daugiau nei 12 mlrd. JAV dolerių, rinkos vertė – 30 mlrd. dolerių.

„BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonės iš Š. Stepukonio bei „Interactive Brokers“ šių metų vasarį pateiktu ieškiniu prašo priteisti 5,485 mln. eurų žalos atlyginimą: „Žvirgždaičių energija“ – 390 tūkst. eurų, „Nullus“ – 45,5 tūkst. eurų, o „EN Efficiency PL“ – 5,049 mln. eurų, taip pat 6 proc. metų palūkanų už priteistą sumą.

Teismas vasarį laikinai areštavo tokios vertės Š. Stepukonio turto bei uždraudė disponuoti jo sąskaitomis, įskaitant ir „Interactive Brokers“.

Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 26-ąją atvėrė ir kitą uždarą „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių bylą, kurioje jos prašo iš Š. Stepukonio bei lošimų bendrovių – Lietuvos „Olympic Casino Group Baltija“ ir Estijos „OB Holding 1“ – grąžinti buvusio fondo partnerio pasisavintus dešimtis milijonų eurų.

Milijoninį ieškinį teismui pernai gruodį pateikė „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ – jos prašo iš Š. Stepukonio ir „Olympic Casino“ bei „OB Holding 1“ grąžinti 26 mln. eurų vertės finansinį turtą ir atlyginti žalą.

Apygardos teismas spalį pradėjo nagrinėti dar vieną bylą, kurioje „En Efficiency“ iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) siekia atgauti beveik 2 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nurašyto nuo Š. Stepukonio sąskaitų.

Visos su Š.Stepukoniu susijusios bylos nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose.

Įtariama, kad didžiąją dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis pralošė.