Skelbiama, kad šią žinią politikė galimai praneš trečiadienį, susirinkus partijos prezidiumui.

Apie  tokį galimą V. Blinkevičiūtės sprendimą portalui nurodė keletas jos bendrapartiečių.

„Atrodome labai keistai, o rytoj atrodysime dar keisčiau“, – portalui sakė vienas partijos narių.

Ilgą laiką vengusi tiesiai atsakyti, ar socialdemokratų sėkmės atveju vadovaus Vyriausybei, likus kelioms savaitėms iki rinkimų V. Blinkevičiūtė patikino, kad imtųsi ministrės pirmininkės pareigų. Visgi, rinkimų naktį ši retorika pasikeitė.

Tiesiai atsakyti, ar, prezidentui pasiūlius, ji imtųsi formuoti Ministrų kabinetą ir eiti premjerės pareigas, V. Blinkevičiūtė negalėjo.

Atrodome labai keistai, o rytoj atrodysime dar keisčiau.

„Noriu pasakyti, kad mes turime suformuoti valdančiąją daugumą. Čia mūsų numeris vienas. Kada turėsime rimtą valdančiąją daugumą, mes priimsime sprendimus tiek prezidiume, tiek taryboje – dėl mūsų premjero ar premjerės pozicijos. Dabar kito atsakymo šiai dienai tikrai nebus“, – atsakyti vengė ji.

LSDP gretose grįžta diskusija dėl būsimo premjero

Seimo rinkimus laimėjusios partijos gretose vėl kilo diskusija, kas yra tinkamiausias kandidatas į Vyriausybės vadovus. Užkulisiuose kalbama, kad veikiausiai bus pasiūlyta buvusio partijos pirmininko Gintauto Palucko kandidatūra. Tačiau buvęs europarlamentaras Juozas Olekas leidžia suprasti, kad tokiu atveju pretendentų į premjerus sąrašas G. Palucko pavarde neapsiribotų.

Komentuodama nuo sekmadienio suintensyvėjusias diskusijas dėl naujo Vyriausybės vadovo, socialdemokratė Rasa Budbergytė sakė, kad viskas turėtų paaiškėti trečiadienį vyksiančiame partijos prezidiumo posėdyje.

„Aš manau, kad tai yra neišvengiama. Prezidiumo metu turės būti aiškiai pasakyta, ar ji bus premjerė, ar bus kažkas kitas. Į šį klausimą turės būti atsakyta“, – Eltai teigė R. Budbergytė.

Šiuo metu, pripažino politikė, rinkimus laimėjusi LSDP nėra apsisprendusi, kas bus naujasis premjeras.

„Tai nėra vieno žmogaus partija. Tikrai nėra nieko akmenyje iškalta. Daugiau nieko negaliu pasakyti, nes šiandien dienai neturiu atsakymo, ar V. Blinkevičiūtė nebus (premjere – ELTA). Kaip ir neturiu, kad bus. Nėra aiškumo ir apibrėžtumo. Rytoj bus aišku“, – teigė ji.

Kaip kalbama politiniuose užkulisiuose, vienas realiausių kandidatų į premjerus – buvęs partijos pirmininkas G. Paluckas. Jis anksčiau yra Eltai sakęs, kad būtų pasiruošęs sėsti į premjero kėdę, jei tik socialdemokratams nusišypsotų sėkmė rinkimuose. Visgi, šios kalbos pritilo, kai pažadą vadovauti Ministrų kabinetui vasaros pabaigoje davė V. Blinkevičiūtė.

Po LSDP itin sėkmingo antrojo Seimo rinkimų turo V. Blinkevičiūtei apie premjeravimą ėmus kalbėti dviprasmiškai, svarstymai apie Ministrų kabinetui vadovaujantį G. Palucką vėl atgimė. Būtent jis, įsitikinę kai kurie įtakingi socialdemokratai, yra tinkamiausias šioms pareigoms.

Pats G. Paluckas apie galimą premjeravimą kalba nenoriai, tačiau pripažįsta, jog jo atstovaujama jėga kol kas neturi sutartos premjero pavardės.

„Vyriausybės kontūrai yra dar labai migloti. Nėra jokių pavardžių nei iškalta, nei pieštuku užrašyta. Manau, kad per ankstyvas klausimas“, – Eltai sakė G. Paluckas.

„V. Blinkevičiūtė yra geriausia kandidatė į ministrus pirmininkus, bet neapibrėžtumą ir abejonę, kuri tvyro visuomenėje, mes tikrai aptarinėsime, kad jokių dviprasmybių neliktų“, – kalbėdamas apie trečiadienį vyksiantį LSDP prezidiumo posėdį sakė socialdemokratas.

Tačiau ne visi socialdemokratai matytų G. Palucką natūraliu kandidatu pakeisti atsitraukiančią V. Blinkevičiūtę. Tokias užuominas dar rugpjūčio pradžioje mestelėjo buvęs europarlamentaras J. Olekas.

Savo politinės karjeros metu Sveikatos bei Krašto apsaugos ministerijoms vadovavęs politikas tuomet tikino, kad kompetencijų ir pasiryžimo premjero pareigoms turi ir jis pats. Panašiai J. Olekas kalba ir dabar. Politikas užsimena, kad, V. Blinkevičiūtei atsisakius sėsti į premjero kėdę, jis galėtų pretenduoti į Vyriausybės vadovus.

„Aš savo patirties nuneigti niekaip negaliu. Ji tokia yra. Bet dar kartą sakau, mes esame apsisprendę dėl Vilijos, jei būtų kažkas kitaip, aš galėčiau pasiūlyti savo patirtį. Bet turime ir daugiau kandidatų. Būtų atskiras aptarimas, jei taip bus. Šiandien mūsų kandidatė yra Vilija ir nenorėčiau, kad mes nuviltume rinkėjus kitokiais sprendimais“, – Eltai sakė J. Olekas.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.

Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.

Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.

Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.