Rožės ir euforija

Po lig šiol nematyto chaoso formuojant valdančiąją daugumą vakar po koalicine sutartimi padėti trys parašai. Vieną dieną pasklido žinia, kad Socialdemokratų partija (LSDP) baigia tartis su vienomis partijomis, kitą – jau su kitomis, trečią paaiškėjo, kad koalicijos kompozicija vėl kita, bet galiausiai jie susibroliavo su „Nemuno aušra“ (NA) ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL).

Nors sprendimo teisę patvirtinti koalicijos sudarymą turi tik LSDP taryba, kaip apie įvykusį faktą tai paskelbta dar jos posėdžio išvakarėse, nes partijos elitas nė nesuabejojo, kad valdžios ištroškę tiek metų jos laukę bičiuliai – taip socialdemokratai kreipiasi vieni į kitus – sutiks su bet kokiu sprendimu.

Taip ir buvo. Šeštadienį už koalicijos sutartį su demokratais ir „aušriečiais“ balsavo 105 tarybos nariai, prieš buvo septyni, septyniolika susilaikė.

Posėdis labiau priminė kaimo vestuves su labai linksma svočia nei darbinį posėdį, kuriame partija apsisprendžia, su kuo dalysis atsakomybe valdyti valstybę ir kaip tai darys. Koalicijos sutarties tekstą LSDP tarybos nariai pirmą kartą pamatė tik šeštadienį posėdžio salės ekrane.

Tačiau tai mažai kam rūpėjo, nes didelę posėdžio dalį liejosi sveikinimai vieni kitiems, rožių dalijimai laimėjusiems mandatus, neseniai šventusiems gimtadienius ir, žinoma, į istorinę pergalę partijos bičiulius atvedusiai jų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei.

Ši, kaip su švelnia ironija pastebėjo ir partijos garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis, trykšta jaunyste ir sveikata jos gera. Tikrai galėjo kilti klausimų, ar ji tikrai nepajėgi būti premjere, kaip kad buvo viešai žadėjusi partijos sėkmės rinkimuose atveju, o jei sveikata ir amžius iš tikrųjų neleidžia vadovauti Vyriausybei, kodėl atsisako Seimo narės mandato ir toliau kels stresą savo organizmui nuolatiniais skrydžiais į Briuselį ir Strasbūrą.

Tačiau V. Blinkevičiūtė apie savo melą neužsiminė ir neatsiprašė nei rinkėjų, nei partijos bičiulių, kurių daugelis, net ir iš elito, apie tai sužinojo tik faktui įvykus. Partijos bičiuliai stovėdami plojimais dėkojo jai už stebuklą, o Šarūnas Birutis ją vadino pagrindine stebuklo vedle, sakė, kad lenkiasi jai ir pateisina jos atsitraukimą. Vytautas Grubliauskas kritikavo bloga buvus komunikaciją. Suprask, meluoti galima, tik reikia meistriškai tai apipudruoti.

V. Blinkevičiūtės pranešime vyravo ne partijos strategijos ir konkrečių prioritetų būnant valdžioje pristatymas, o skanduojami lozungai, lydimi atodūsių ir gestikuliavimo. Partijos lyderė džiūgavo: „Nušluotas Kaunas“, „Kaunas tiesiog paimtas“ ir panašiai, lyg tai būtų buvę ne rinkimai, o koks šlavėjų čempionatas ar priešo teritorijos paėmimas vykstant karui. Dalykiškumo trupinius gožė euforija – nenatūraliai pakili nuotaika ir sumažėjęs savikritiškumas.

Vertinimas: D. Grybauskaitė naują daugumą pavadino „kremlinio dvoko koalicija su fašistuojančių rudmarškinių prieskoniu“. / G. Skaraitienės / BNS nuotr.

Du iš trijų pažadų

Vienintelis viešai iš tribūnos partijos bičiulius akino susimąstyti dėl koalicinės sutarties tinkamumo LSDP garbės pirmininkas europarlamentaras V. P. Andriukaitis. Prieš posėdį jis išplatino viešą laišką, o posėdyje pranešė balsuosiąs prieš koalicinę sutartį su „aušriečiais“.

Jis priminė socialdemokratams jų duotus tris pažadus. Pirmas: V. Blinkevičiūtė – premjerė. Antras: neiti į koaliciją su konservatoriais. Trečias: neiti į koaliciją su „aušriečiais“. Tačiau iš jų ištesėtas tik vienas. „O politikoje moralė, vertybės, pažadai, programa, pasaulėžiūra yra kertiniai dalykai“, – pabrėžė socialdemokratų veteranas.

Maža to, būsimoje Vyriausybėje NA pažadėtas teisingumo ministro portfelis. „Gal čia juokaujate ar man iš ryto kažkas ne taip pasigirdo?“ – ironizavo V. P. Andriukaitis.

Tačiau socialdemokratai nutarė broliautis su partija, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis šiuo metu teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas viešu tyčiojimusi, žmonių grupės niekinimu ir neapykantos skatinimu prieš žydų tautybės žmones, o Konstitucinis Teismas dėl viešų pasisakymų apie žydus ir Izraelį jį yra pripažinęs sulaužiusiu priesaiką ir šiurkščiai pažeidusiu Konstituciją. Po šio sprendimo politikui apkaltos procesu turėjo būti atimtas Seimo nario mandatas ir teisė kandidatuoti į prezidentus ir į Seimo narius, tačiau jis teisinę sistemą pergudravo: atsisakė mandato pats ir taip galėjo kandidatuoti ir į prezidentus, ir į Seimą. Pats R. Žemaitaitis aiškina kritikavęs Izraelį, o ne reiškęs neapykantą žydų tautai.

V. Blinkevičiūtė tikino, kad kalbama apie vieną asmenį, o kiti devyniolika į Seimą patekusių „aušriečių“ – ne prie ko. Tačiau jei jie ėjo į rinkimus vedini tokio asmens, vadinasi, jam pritaria.

Vienintelis variantas?

Socialdemokratų lyderė kartojo, kad politika yra kompromisų menas, suprask, nieko tokio, kad prieš rinkimus kalbama vienaip, po jų – kitaip. O koalicija su demokratais ir „aušriečiais“, pasak jos, – vienintelis galimas valdančiosios daugumos variantas. „Taip, sprendimas nelengvas, taip, kito kelio nėra, nes taip pasirinko Lietuvos žmonės, atiduodami virš pusę milijono balsų už šią trijų partijų koaliciją“, – aiškino LSDP lyderė.

Julius Sabatauskas ragino į koalicijos sutartį bent jau įdėti nuostatą, kad bus netoleruojamas antisemitizmas, taip pat įrašyti įpareigojimą koalicijai balsuoti už Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimą, kai dėl to kreiptųsi prokuratūra. O to netrukus prireiks.

Juozas Olekas tikino, kad socialdemokratai netoleruoja antisemitizmo, o tuos, kurie taip elgiasi, turi sutramdyti. Tačiau keista girdėti, kai vieną dieną tokį veikėją kviečia prie bendro stalo, spaudžia ranką, o kitą jau rezga planą, kaip jį sutramdyti, kitų siūlymu – net ir izoliuoti.

„NA pasirinkimą sunku paaiškinti. Kai sako, kad nėra kitų kelių, tuo netikiu“, – LSDP tarybos posėdyje pabrėžė V. P. Andriukaitis. Jo įsitikinimu, socialdemokratų koalicija su DSVL, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir dar keliais Mišrios Seimo narių grupės atstovais būtų buvęs kur kas geresnis variantas.

Tiesa, socialdemokratai derėjosi ir su „valstiečiais“, tačiau tokia brolystė netiko demokratų lyderiui Sauliui Skverneliui. Jis labiau norėjo bičiuliautis su liberalais, tačiau suderinti jų programą su centro kairės partijų pasirodė neįmanoma misija, ir tai – visiškai suprantama. Tad S. Skverneliui geriau tiko antisemitas R. Žemaitaitis nei Ramūnas Karbauskis, su kuriuo jiedu ilgai buvo politiniai bendražygiai ir kuris S. Skvernelį ir iškėlė į politinius lyderius. Ar tikrai buvo neįmanoma jo įtikinti, kad asmeninių sąskaitų nekeltų aukščiau valstybės reikalų?

Visuomenininkai ragina nesudaryti koalicijos su antisemitinėmis jėgomis, nes tai turės neigiamos įtakos žmogaus teisėms, demokratijai ir nacionaliniam saugumui.

Protestas ir kontrprotestas

Socialdemokratų pasirinkimas papiktino dalį visuomenės ir politikų. Kadenciją baigusi valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė ragino socialdemokratus nesudaryti koalicijos su NA, nes tai daro nepataisomą žalą Lietuvos reputacijai. Naują daugumą ji pavadino „kremlinio dvoko koalicija su fašistuojančių rudmarškinių prieskoniu“.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad netvirtins nė vieno NA nario į Vyriausybę. „Jie gali bandyti siūlyti technokratinius kandidatus, bet nežinau, ar kas iš save gerbiančių žmonių norėtų tapatintis su šios partijos lyderiu. [...] Gali būti taip, kad Prezidentas Vyriausybės formavimo metu sudarys tam tikrų kliūčių šiai koalicinei sutarčiai įgyvendinti“, – pabrėžė G. Nausėda.

Per 30 visuomeninių organizacijų ir tinklų penktadienį kreipėsi į socialdemokratus, ragindami nedaryti lemtingos klaidos, kuri turės neigiamos įtakos žmogaus teisėms, demokratijai ir nacionaliniam saugumui.

„Gyvenant karo sąlygomis bendros Europos vertybės ir Vakarų sąjungininkų parama mums yra kertinis elementas, užtikrinantis mūsų saugumą. Tad negalime sau leisti griauti tarpusavio pasitikėjimo ir šalies reputacijos tarptautinėje bendruomenėje, kurioje bet kokios antisemitizmo apraiškos yra griežtai smerkiamos“, – rašoma jų laiške. Visuomenininkai ketvirtadienį, naujojo Seimo pirmojo posėdžio dieną, kviečia į mitingą prie parlamento.

„Lietuvos naikintojai organizuoja riaušes?“ – feisbuke į šiuos ketinimus sureagavo R. Žemaitaitis, jų organizavimu apkaltinęs konservatorius. Jis pakvietė savo šalininkus ketvirtadienį ateiti prie konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio namų ir čia uždegti kuo daugiau žvakių, o „kiekviena bus priminimas profesoriui apie jo nusikalstamos gaujos padarytus nusikaltimus prieš Lietuvą“.

Generalinė prokuratūra sekmadienį paskelbė, kad teisėsauga nagrinės šį R. Žemaitaičio kvietimą, nes jo turinys „gali turėti nusikalstamos veikos požymių“. Pats R. Žemaitaitis pirmadienį pareiškė tiesiog pajuokavęs.

Pasaulis pasipiktinęs

Socialdemokratų pasirinkimas pribloškė ir tarptautinę bendruomenę, mūsų strateginius partnerius, socialdemokratų šeimą užsienyje. Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Michaelis Rothas socialiniame tinkle X priminė, kad socialdemokratai visada ir visur yra įsipareigoję laisvei ir žmogaus teisėms, o aljansas su antisemitine partija yra nesuderinamas su jų vertybėmis. Jis ragina Lietuvos socialdemokratus apie tai pagalvoti, jei jie nori likti Europos socialistų partijos šeimoje.

Pasigirdo ir nuogąstavimų, ar Vokietija išliks tokia entuziastinga ir dėl Vokietijos brigados šalyje, kur į valdžią kyla antisemitai.

Kitos mūsų valstybinės strateginės partnerės – JAV – Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benas Cardinas pareiškė, kad koalicija su partija, kurios lyderis buvo apkaltintas smurto ir neapykantos prieš žydus kurstymu, kenkia pagrindinėms vertybėms, kurios vienija mūsų tautas.

Nerimą išreiškė ir Lenkijos Senato vicemaršalka Michalas Kaminskis, Izraelio Kneseto komiteto pirmininkas Yuli Edelsteinas. Amerikos žydų komiteto Tarptautinių žydų reikalų direktorius Andrew Bakeris įspėjo, kad sudarius koaliciją su antisemitais, jų nuostatos taps visos valdančiosios daugumos nuostatomis, o Vyriausybės, kurioje jie būtų, „negalėtume palaikyti ar ginti“. Įtakingas JAV leidinys „The New York Times“ taip pat įspėjo, kad Lietuvos socialdemokratų sprendimas gali sukelti nerimą kai kuriems NATO sąjungininkams.

Tačiau kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas pareiškė, kad užsienyje žinią apie antisemitizmą Lietuvos valdžioje skleidžia socialdemokratų politiniai oponentai, ir tai jis vertina kaip antivalstybinę veiklą. Jam atrodo, kad tarptautinių partnerių nuogąstavimus pavyks išsklaidyti paaiškinus, kad antisemito nebus naujojoje Vyriausybėje.

Tačiau jis pasirašys koalicijos sutartį, dalyvaus priimant jos sprendimus ir antisemitizmo dėmė neišvengiamai suteps visą šią valdančiąją daugumą. Ir Lietuvos reputaciją taip pat.

Valdžios dėlionė

Trijų partijų valdančiajai daugumai Seime priklauso 86 mandatai iš 141.

Pagal gautų vietų proporcijas daugiausia postų pasiėmė socialdemokratai: 52 mandatai konvertavosi į devynis ministrų portfelius, Seimo pirmojo vicepirmininko ir dar dviejų vicepirmininkų postus.

20 vietų parlamente turėsiantys „aušriečiai“ suderėjo dėl trijų ministerijų – Žemės ūkio, Aplinkos ir Teisingumo – vadovų ir dviejų Seimo vicepirmininkų postų.

Nors paprastai Seimo pirmininko pareigos tenka antrai pagal dydį frakcijai, šįsyk juo turėtų tapti demokratų lyderis S. Skvernelis. Keturiolika mandatų turintys demokratai taip pat vadovaus dviem ministerijoms – Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos.