Atrodytų, kad „Via Lietuva“ turi pakankamai savų reikalų: keliai prastoki, byra ar griūva tiltai.
„Teltonika“ parodė, kad savų iššūkių turintys kelininkai dar sugebėjo pristabdyti ir milijardinį gamyklų miestelį – neleidžia atsivesti elektros.
Tačiau tikrasis biurokratų savivalės mastas pribloškia. Būrelis valdininkų yra paralyžiavę šimtus investuotojų iš įvairių sričių.
„Energetinė nepriklausomybė bus pasiekta vėliau, jeigu niekas nesikeis“, – akcentavo atsinaujinančių išteklių konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Valdininkų koridoriuose stojusios investicijos skaičiuojamos dešimtimis milijardų.
„Jeigu kalbėtume, ar biurokratija padeda ar stabdo, tai šiuo atveju stabdo“, – sakė „Telia Lietuvos“ verslo klientų vadovas Aurimas Žlibinas.
Biurokratų neįveikia ir kiti verslo gigantai. „Telia“ negali statyti duomenų centro, nes „Via Lietuva“ neleidžia tiesti kabelių.
„Duomenų centrai suvartoja daug energijos ir šioje vietoje mes sustojome. Kaip paminėjo ESO, mes esame vieni iš tų 165 projektų – sustojome ir laukiame derinimų.“, – teigė A. Žlibinas.
„Teliai“ neleidžiama tiesti kabelių ir iki savo klientų. Įmonė juokauja, kad net jei „Teltonika“ dabar gaus elektrą, tą patį vargo kelią teks eiti kai reikės interneto.
„Jei nebus leidimo ir noro susikalbėti iš „Via Lietuva“, tai vėlgi derinsime su begale sklypų ir klientas lauks“, – kalbėjo „Telia Lietuvos“ verslo klientų vadovas.
„Via Lietuva“ stabdo valstybinio „Igničio“ elektromobilių krovimo stotelių plėtrą.
Tai gali visiškai sužlugdyti elektrifikaciją, nes nėra vienodo požiūrio, jog elektromobilių stotelės turėtų būti šalia kelio.
„Tai gali visiškai sužlugdyti elektrifikaciją, nes nėra vienodo požiūrio, jog elektromobilių stotelės turėtų būti šalia kelio“, – aiškino „Ignitis“ elektrinio mobilumo vadovas Eimantas Balta.
Anot „Igničio“, pirmiausia „Via Lietuva“ priešinasi, kad įkrovimo stotelė prie kelio apskritai atsirastų. Jei pavyksta sutarti dėl to, tai vėliau draudžiama atvesti elektrą.
„Turime ne vieną dešimtį lokacijų, tiek ant pagrindinių magistraliniu, tiek ant kitų tarpmiestinių kelių, kur šiandien negauname pritarimo ar suderinimo su „Via Lietuva“, – akcentavo E. Balta.
Būsimasis premjeras kelininkus kaltina kenkimu.
„Via Lietuva“ savo taisykles, savo įsivaizdavimus stato prieš viešą interesą. Taip, kad čia yra jų tiesioginė atsakomybė“, – teigė kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas.
Saulės ir vėjo jėgainių statytojai sako, jog anksčiau rusai trukdė Lietuvai tapti energetiškai savarankiška. Dabar, kaip paradoksaliai skambėtų, Lietuvos energetinę nepriklausomybę tolina Lietuvos valdininkai.
„Saugomų teritorijų tarnyba kelia iššūkius ir, kaip nebūtų keista, viešai deklaravo, kad, jų nuomone, vėjo energetikos Lietuvoje pakanka ir jos daugiau nereikia“, – kalbėjo „Sunly“ vadovas Tadas Navickas.
Skaičiuojama, kad dabar biurokratai, sustabdę investicijų į saulės, vėjo energetiką už 4 milijardus eurų.
„Kuriems teikiamos neigiamos išvados ne pagal įstatymus, tai bendrai sudėjus jų yra už 4 milijardus eurų“, – skaičiais dalinosi M. Nagevičius
Verslininkai drąsiai sako, kad investicijas stabdantys biurokratai ne šiaip kuria kliūtis, tyčiojasi, bet pažeidinėja įstatymus.
„Nesilaikoma terminų – turėtų nagrinėti 10 ar 20 dienų, o gauni atsakymą per du tris mėnesius. Mes pateikiame ataskaitą, gauname pastabas, atsižvelgiame į pastabas ir tada gauname kitas pastabas, kurių praeitą kartą nebuvo. Tai yra visiškai bloga praktika“, – patirtimi dalinosi T. Navickas.
Kantrybę praradę verslininkai neigia pastarąją savaitę girdėtus valdžios pasiteisinimus, neva investuotojai apie bėdas nebuvo informavę.
„Mes dvejus metus su tuo dirbame. Ir Seimo komitetai, ir „Via Lietuva“ puikiai žino, ir Susisiekimo ministerija, ir Ryšių reguliavimo tarnyba“, – tikino „Telia Lietuvos“ verslo klientų vadovas.
„Via Lietuva“ vadas sakė, kad tiesti kabelių palei kelią neleidžiama, nes kelininkai nenori būti atsakingi už kabelių priežiūrą.
„Mes esame pasiruošę atverti, tik labai aiškiai reikia pasakyti, kad valstybė iš kelių fondų neturėtų mokėti arba po to gerinti energetinės infrastruktūros“, – sakė „Via Lietuvos“ vadovas Marius Švaikauskas.
Investuotojai siūlo garantijas, kad savo pinigais prižiūrės kabelius, bet ir tai netinka.
„Investuotojas siūlo papildomas garantijas: įdėti pinigų, sumokėti pinigus. Bet visada ieškoma būdų, kaip to nepadaryti vietoje to, kad projektai galėtų vystytis“, – pabrėžė Statybos sektoriaus vystymo agentūros vadovas Povilas Poderskis.
Valstybės įmonių vadai, atsakingi ministrai savo atsakomybės nemato. Vyriausybei dar vadovaujanti Ingrida Šimonytė apskritai nuo skandalo pradžios viešai neatsakė į klausimus.
Būsimasis premjeras G. Paluckas sako, kad „Teltonikos“ skandalas tuoj gali nublankti.
Verslininkas, mecenatas Vladas Bumelis Vilniuje planuoja pastatyti didžiausią Europoje biotechnologijų miestelį už 7 milijardus. G. Palucko žiniomis, jau įstrigusi ir ši investicija.
„Biocity“ taip pat susirašinėja su ministerijomis bei savivaldybe dėl panašių klausimų. Kolkas tai į viršų neiškilo, bet neabejoju, kad čia dienų ar savaičių klausimas, kada į naująją Vyriausybę kreipsis su panašiais priekaištais“, – pranešė G. Paluckas.
Kol kas pasiūlyti sprendimo būdai verslą dar labiau pykdo. Penktadienį, pirmą skandalo dieną, žadėta keisti teisės aktus visiems investuotojams. Tačiau dabar kalbama apie palengvinimus tik didelėms investicijoms, kaip „Teltonikos“. Šimtai įstrigusių įmonių toliau liks įstrigusios biurokratų kabinetuose.
„Jie valdo Lietuva, jie yra labai stiprūs – kai kuriais atvejais stipresni nei ministrai“, – tikino M. Nagevičius.
(be temos)