Vis dėlto jis teigė dar negalintis atsakyti, kaip galėtų keistis šis limitas.

„Pirma užduotis, aišku, kitų metų valstybės biudžetas. Jo keitimo galimybės yra labai ribotos, kadangi jame jau įkalkuliuotas 3 proc. BVP leistinas deficitas. Todėl galbūt kažkokie techniniai pakeitimai ir būtų. Vienas iš svarbių pakeitimų turbūt skolinimosi limito padidinimas atsižvelgiant į realius poreikius, kuriuos padiktuos karinis patarimas“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį žurnalistams sakė R. Šadžius.

„Tai tikrai griežtai gynybai. Tie skolinimosi limitai, jie yra pagal savo tikslus pakankamai gerai išrašyti parengiamuose biudžeto dokumentuose. Tai nėra bendras skaičius, kurį kaip nori, taip gali švaistyti“, – kalbėjo  jis.

Prezidentui raginant, kad kitais metais gynybos finansavimas pasiektų bent 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), R. Šadžius sako, kad šio rodiklio būtų neįmanoma pasiekti vien „iš einamųjų mokesčių“. Tačiau jis pabrėžė, kad skolai grąžinti turi būti užtikrinti tvarūs šaltiniai. 

„Bet skolinimasis taip pat nelygus skolinimuisi. Skolinimasis tiesiog, kad galėtum išleisti, yra mažai prasmingas, bet skolinimasis tikintis uždirbti tas lėšas vėliau, ateityje surenkant papildomus mokesčius, yra visai kitas reikalas“, – teigė R. Šadžius.

Skolinimasis tiesiog, kad galėtum išleisti, yra mažai prasmingas, bet skolinimasis tikintis uždirbti tas lėšas vėliau, ateityje surenkant papildomus mokesčius, yra visai kitas reikalas.

„Mes neturėtume savęs riboti laike atlikti tuos karinius įsigijimus, kuriuos karinis patarimas mums nurodė. Juolab, kad kuo greičiau, tuo turbūt geresnėmis kainomis gali įsigyti tą karinį inventorių ar įgyvendinti tuos projektus. Bet turi būti užtikrintumas, kad ateityje tos lėšos sugrįš ir bus iš ko šitą skolą grąžinti“, – teigė kandidatas.

R. Šadžius nenorėjo vertinti galimybių kitais metais gynybai skirti 3,5 proc. BVP: „Man žymiai svarbiau, kad jeigu aš pradedu dirbti Vyriausybėje, būtų finansuojami konkretūs projektai ir įsigijimai, kuriuos diktuoja karinis patarimas“.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigė, kad pirmasis G. Nausėdos lūkestis būsimam finansų ministrui – padidinti gynybos finansavimą, kuris 2025 metais siektų 3,5 proc. BVP.

„Privalome laikytis tikslo nacionalinę kariuomenės diviziją suformuoti ne 2040-ais, ne 2036-ais, o 2030-ais metais. (...) Vadinasi, finansų ministrui aktyviai dalyvaujant turi būti parengtas toks gynybos finansavimo modelis, kuris leistų (...) 2025 metais pasiekti 3,5 proc. BVP gynybos finansavimo lygį, panaudojant įvairius instrumentus, tame tarpe ir skolinimosi limitų nustatymą, papildomų naujų pajamų galimybes“, – antradienį žurnalistams sakė I. Segalovičienė.

Be kita ko, anot patarėjos, prezidentas būsimam finansų ministrui išreiškė lūkestį mažinti pajamų nelygybę bei išspręsti problemas dėl RRF lėšų „atblokuojant“ Lietuvai neišmokėtas lėšas. 

Kandidatė į krašto apsaugos ministres Dovilė Šakalienė anksčiau sakė, kad 3,5 proc. BVP finansavimas gynybai yra grindys, būsimoji valdžia numatys tokį finansavimą gynybai, dėl kokio bus susitarta Valstybės gynimo taryboje.

Už gynybą atsakingi šalies pareigūnai prieš kelias savaites pranešė, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui pilną divizijos pajėgumą būtų galima pasiekti 2036–2040 metais, o ne 2030 metais.

Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 2,5 mlrd. eurų, arba 3,2 proc. BVP.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta panaši suma krašto apsaugai, tačiau, prognozuojant ekonomikos augimą, ji sudarys kiek daugiau nei 3 proc. BVP.