Kelias į pacientų gerovę
Apie 3 tūkst. darbuotojų burianti didžiausia Klaipėdos regiono gydymo įstaiga kartu su Higienos institutu įgyvendina penkerių metų trukmės projektą „Sisteminio profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas, užtikrinant profesinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą“.
Kaip apibendrintai įvardijo KUL generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis, ši iniciatyva nukreipta į psichoemocinės bei socialinės aplinkos ligoninėje gerinimą.
„Gyvename ypatingu laikotarpiu. Jau keleri metai ligoninėje vyksta pokyčiai ir tie pokyčiai tęsiasi toliau. Natūrali jų dalis – padidėjęs nerimas, neužtikrintumas, darbuotojams kyla daug klausimų, tad šiuo projektu parodome, kad norime ir skiriame daug dėmesio kolektyvui, kad žmonės kuo lengviau adaptuotųsi prie pokyčių, naujų idėjų ir kad galėtume kuo darniau dirbti drauge. Nes jei pasirūpinsime darbuotojais, jie savo ruožtu turės daugiau galimybių geriau pasirūpinti pacientais“, – teigė A. Šimaitis.
Vadovui antrina KUL direktorė valdymui ir ekonomikai dr. Jūratė Grubliauskienė – įstaigos pertvarka prasidėjo dar 2023-iaisiais, tad su vadovybės pasikeitimu, naujos struktūros kūrimu susiję nežinomybė, nesaugumas užsitęsė kiek ilgiau, nei žmonės to tikėjosi.
Paspirtis – itin tinkamu metu
„Pertvarka aprėpia ne tik struktūrą, darbo užmokesčio koeficientus, pokyčiai vyksta ir daugybėje procesų: dokumentų valdyme, viešuosiuose pirkimuose, jų planavime ir visoje eigoje, finansų, personalo tarnybose. Ir į tuos visus naujus procesus turi „įkristi“ ir klinikų darbuotojai, ir klinicistai bei suvokti, kas kur vyksta“, – kalbėjo J. Grubliauskienė.
Neišvengiamos pokyčių pasekmės sulaukė padidinto ne tik pačios ligoninės, bet ir įstaigos dalininkų – Klaipėdos universiteto, Sveikatos apsaugos ministerijos – vadovų, taip pat profesinės sąjungos atstovų dėmesio.
„Klinikose vyko labai daug individualių pokalbių ir pagal struktūras, ir pagal profesines grupes, buvo sudarytos galimybės darbuotojams tiesiogiai kreiptis jiems aktualiais klausimais. To nerimo pertvarkoje būta daug ir suprantame, kad jis dar nesibaigs. Dar yra nemažai dalykų, kurių žmonės turi išmokti – kaip būti, dirbti kartu, susikurti savo tradicijas, kultūrą ir bendrą tvarką“, – pripažino KUL valdymo ir ekonomikos direktorė.
Tad kartu su Higienos institutu įgyvendinamas projektas taip reikalingus darbuotojų psichoemocinės sveikatos, socialinės aplinkos gerinimo įrankius suteikia čia ir dabar. KUL vadovas A. Šimaitis išskiria ir kitą ne mažiau svarbų aspektą – tikimasi, jog šis projektas taip pat svariai prisidės ir prie įstaigos organizacinės kultūros pokyčių.
Sąsaja: A. Šimaičio teigimu, gydymo įstaigos mikroklimatas bei personalo darbo sąlygos tiesiogiai koreliuoja su čia teikiamų sveikatos paslaugų kokybe. Vestos Jašinskaitės nuotr.
Nuo komunikacijos iki vadybos
Nuo 2023 m. sausio, kai į vieną darinį buvo sujungtos Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninės, KUL deficitas siekdavo iki 1,5 mln. eurų per mėnesį. Šių metų ruduo tapo lemiamu reformos lūžio tašku – jau rugsėjį ligoninės pelnas pasiekė 54 tūkst., o spalį – 238 tūkst. eurų.
A. Šimaičio žodžiais, tai įstaigai suteikia ne tik finansinio stabilumo, bet ir stiprina darbuotojų tikėjimą pačia pertvarka bei visos organizacijos ateitimi: „Žmonės pamatė, kad tie milžiniški darbai, kuriuos nuveikėme kartu su kolektyvu, davė rezultatą.“
Be abejo, vienu stipriausių pokyčio impulsu tapo tai, jog ligoninė pirmoji Lietuvoje įdiegė pažangias naujoves, susijusias su naujos kokybės pavaldumu. Optimizavus įstaigos struktūrą, buvo pakeista vidinė vadybinė sistema – atsisakyta skyrių vedėjų, klinikų darbą drauge su jų vadovais organizuoja vadybininkai administratoriai, o skyriuose – vyresniosios slaugytojos.
„Šiame modelyje vadybiniai darbuotojų įgūdžiai ir tarpusavio komunikacija tampa kaip niekad svarbūs. Tad tikiu, kad projektas taip pat svariai prisidės prie šios mūsų strateginės krypties vystymo – įgalins žmones geriau suvokti savo vietą organizacijoje bei suteiks galimybę pagilinti žinias, kaip bendrauti, komunikuoti ir adaptuotis tarpusavyje“, – kalbėjo pašnekovas.
Infrastruktūra oriai buičiai
KUL direktoriaus infrastruktūrai ir plėtrai Sauliaus Budino pastebėjimu, jau prasidėjusio projekto veiklos – dėsninga tąsa darbų ir investicijų, nukreiptų į nuoseklų įstaigos personalo buities sąlygų gerinimą, kuris glaudžiai siejasi su ryškiais infrastruktūriniais pokyčiais. Ir ligoninių miestelyje pagaliau griuvusi tvora – tik simbolinė ledkalnio viršūnė, ženklinanti anksčiau savarankiškai gyvavusių gydymo įstaigų susijungimą.
„Palaipsniui pradėjus veikti vienai organizacijai, susidūrėme su iššūkiu, kaip objektus sujungti tuneliais. Šiandien šie ryšiai tarp atskirų pastatų yra atkurti, ir kiekvieną objektų darbuotojai gali pasiekti požeminiais keliais – artėjant žiemai tai tampa itin aktualu“, – pasakojo S. Budinas.
Taip pat vasarą ligoninės darbuotojų patogumui įrengta apie 60 dviračių talpinanti saugykla, kurią kitąmet planuojama dar labiau plėsti.
Infrastruktūros ir plėtros vadovo teigimu, nors situacija ženkliai keičiasi, geresnės žmonių darbo sąlygos ir kitąmet išliks tarp prioritetinių ligoninės ūkio tarnybos uždavinių: „Didelį dėmesį skirsime darbuotojų buičiai, kad jie oriai jaustųsi darbe, turėtų tinkamus baldus, apšvietimą bei kitą infrastruktūrą.“
Aprėps plačios apimties tyrimą
Savo ruožtu KUL Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vyr. specialistas Dovydas Kuizinas neabejoja, jog kartu su Higienos institutu įgyvendinamo projekto naudą pajus kiekvienas įstaigos darbuotojas.
„Džiugu, kad mūsų žmonės sulaukia vis daugiau vadovybės, o šio projekto dėka – ir profesinės sveikatos specialistų dėmesio. Jie stebės, kokiomis sąlygomis darbuotojai dirba, bei pateiks rekomendacijas, kaip jas gerinti“, – sakė D. Kuizinas.
Įvairių sričių profesionalų komanda – medicinos psichologai, kineziterapeutai, profesinės sveikatos bei kiti specialistai atliks plačios apimties tyrimą, kuriame bus įvertinta visų ligoninės darbuotojų profesinė rizika, mikroklimatas bei psichoemociniai veiksniai.
Higienos instituto inicijuotu projektu „Sisteminio profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas, užtikrinant profesinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą“ siekiama sukurti sisteminį profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį, užtikrinant profesinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą nacionalinėje šalies sveikatos sistemoje, ir jį išbandyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Šių metų lapkričio pradžioje startavęs projektas baigsis 2028 m. gruodį. 2024 m. jo veikloms KUL įgyvendinti bus skirta kiek daugiau nei 108 tūkst. eurų, o iš viso per penkerius metus – apie 1 mln. eurų. Bendra valstybės finansuojamo projekto vertė šalies mastu siekia 3 mln. eurų.
(be temos)
(be temos)