„Aš nematau didesnio poreikio plėtrai arba, sakant paprastai, kažkokiam papildomam pasipinigavimui“, – ketvirtadienį Žinių radijui kalbėjo E. Sabutis.

„Greičio matuokliai ir visos saugumo priemonės turi turėti savo atitinkamą logiką ir funkciją. Jie turi būti prevencija arba užkardymas ir saugos papildomo dėmens įvedimas. Jeigu to nėra ir tas neveikia, bet veikia tik kaip baudimo sistema, to reikėtų imti ir atsisakyti“, – dėstė jis.

Politikas žada svarstyti apie greičio matuoklių tinklo mažinimą ir skirti dėmesį kitoms eismo saugos priemonėms. Jo teigimu, šiandien nuobaudų sulaukia pernelyg didelis skaičius vairuotojų.

„Beje, praeitos kadencijos Seime buvo labai daug diskusijų, kad reikia Administracinių nusižengimų kodekse trumpinti terminą, per kurį bauda yra skiriama. Tie, kurie priešinosi trumpinimui kalbėjo, jog tiek daug tų nusižengėjų, kad per trumpą laiką neįmanoma visų jų nubausti“, – prisiminė E. Sabutis.

„Klausimas toks – ar tikrai neturime per didelio tinklo, kurio nesugebame aptarnauti. (...) Greičiausiai reikia mažinti tinklą ir mažinti baudžiamumą, kreipiant dėmesį visai į kitas eismo saugos priemones“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad Valstybės kontrolės atliktoje 2021-2023 metų „Via Lietuvos“ veiklos ataskaitoje rašoma, kad 29 iš 100 valstybinės reikšmės kelių ruožų įrengti vidutinio greičio matuokliai, nepakankamai pagrindžiant jų įrengimo tikslingumą.

Šių greičio matuoklių įrengimo vertė – 900 tūkst. eurų.