Panevėžietis Aurimas dabar tik keleivis, mat pats teises prarado užfiksuotas greičio matuoklio.

Sako, jog greičio matuoklius reikėtų nurinkti.  

„Visi važiuojame savais greičiais ir viskas“, – teigė panevėžietis.

Aurimui tik pinigų gaila, nes gavo ir baudą. Bet tuoj atgaus vairuotojo pažymėjimą ir vėl važiuos „savo greičiu“. 

„Nemanau, kad tai bus pamoka. Šio mėnesio pabaigoje atgausiu vairuotojo pažymėjimą ir važinėsiu, kaip važinėjęs“, – atviravo Aurimas.

Kad greičio matuokliai nedrausmina, panašiai galvoja ir naujasis susisiekimo ministras E. Sabutis. Teigia, kad jų yra per daug, o bent dalis skirti tik pasipinigavimui. 

„Pagrindinis lūkestis su greičio matuokliais turėtų būti eismo saugumas, eismo prevencija, bet ne pinigų surinkimas“, – akcentavo susisiekimo ministras E. Sabutis.

Policijos duomenimis, pernai iš viso nustatyta beveik milijonas Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Beveik pusė – dėl viršyto greičio.

LNK stop kadras

Dabar Lietuvoje apie 300 įvairių greičio matuoklių. Policija greičio matuoklius laiko efektyvia priemone.

„Greitis yra viena pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Kuo didesnis greitis, tuo didesnis susidūrimas, sunkesnės pasekmės“, – aiškino policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Kur statyti greičio matuoklius, iki šiol sprendė „Via Lietuva“ pagal savo pačios nustatytą tvarką.  

Bet valstybės kontrolė nustatė, kad „Via Lietuva“ nesilaikė ir savo tvarkos. Matuoklių pristatyta ten, kur nėra jokių avarijų, o vidutinio greičio matavimo ruožai per ilgi.

„Jei būtų nuspręsta, kad visą tinklą reikia mažinti, tai ir būtų padaryta“, – tikino „Via Lietuva“ komunikacijos vadovė Jolita Orentaitė.

Klausimas, ar teisėtai skirtos baudos matuokliais, kurie pastatyti nesilaikant tvarkų?

„Valstybės kontrolė nustatė, kad 129 greičio matuokliai įrengti nesivadovaujant nustatyta tvarka, tai, mano nuomone, yra nustatytas labai aiškus pažeidimas. Tie greičio matuokliai turi būti išmontuojami“, – kalbėjo Seimo narys Andrius Bagdonas. 

„Via Lietuva“ sustabdė naujų matuoklių plėtrą bei pasiūlė, kad nebe patys kelininkai, o Susisiekimo ministerija spręstų kur statyti matuoklius. Naujasis ministras taip ir padarys. 

„Šią metodiką Susisiekimo ministerija perims į savo rankas. Taip, kaip yra dabar, nebus. Bus mažiau, aiškiau ir suprantamiau“, – patikino A. Sabutis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ministras nesako, kada ir kiek matuoklių mažės. Siūlo saugumą didinti kitais būdais, bet kokiais – irgi nepasako. Anot kelininkų, kitos priemonės bus brangesnės.

„Infrastruktūros gerinimas yra turbūt geresnis, bet brangesnis sprendimas“, – sakė J. Orentaitė. 

Ministras A. Sabutis ir socialdemokratų vadai yra sakę, jog dabar pinigų neužtenka net elementariam asfaltui. Anot ministro, greičio matuokliai iki šiol Lietuvoje statyti net agresyviai.

Yra kam apsimoka, kad matuoklių būtų kuo daugiau. Valstybė moka pinigus už matuoklių priežiūrą.

„Galima įžvelgti ir suinteresuotumą, jog tikslas buvo įrengti kuo daugiau greičio matuoklių Lietuvoje, kad įmonė ar įmonės kiekvieną mėnesį gautų didesnę sumą už priežiūrą“, – aiškino A. Bagdonas.