„Aš esu lietuvė, gyvenu Lietuvoje ir konsultuosiu lietuviškai“, – toks gydytojos Indrės Pleštytės-Alminės pasirinkimas – nekonsultuoti rusiškai – žaibiškai apskriejo visuomenę. Dalį pacientų tai papiktino. „Iš tiesų, galvojau, ką aš pažadinau?“ , – svarstė moteris.

Ėmė plisti neigiami komentarai apie medikę, jos darbą ir net kliniką, kuriai ji vadovauja, nors anksčiau nieko panašaus nebuvo.

„Ir asmeninės žinutės, ir blogi atsiliepimai apie įmonę per visą internetą. Atrodo, net buvau nusivylusi, kas darosi Lietuvoje. Net žmonės, nesilankę klinikoje, rašo, kokie mes esame blogi ir nekvalifikuoti“, – stebėjosi tokia neapykantos banga gydytoja.

LNK stop kadras.

Tačiau ką daryti, jeigu pacientas kalba tik rusiškai, o gydytojas – tik lietuviškai.

Žmonių nuomonės čia išsiskiria: „Vertėją turi atsivesti, aišku, o kaip kitaip? Ar mes ubagų šalis, kad turime visomis kalbomis kalbėti?“, – kalbėjo vyras.

„Žmonės Lietuvoje turi kalbėti lietuviškai, nebent, jei žmogus atvykęs iš Ukrainos ar kitos šalies, jį turėtų palydėti artimas žmogus, kuris gali išversti, arba vertėjas. Tiesiog, jei žmonės daugelį metų gyvena Lietuvoje ir nemoka kalbėti, čia jau jų problema“, – teigė kitas vyras.

„Vis dėlto yra Hipokrato prieskaita ir jei žmogus moka kalbą, turėtų aptarnauti“, – mąstė vyriškis.

Kai kurie gydytoją kaltina pacientų diskriminavimu, bet ji sako rusų kalbos paprasčiausiai nemokanti. „Vis tiktai dėl ukrainiečių galiu padaryti gerokai daugiau, t. y. kompensuoti vertėjo paslaugas iš įmonės lėšų“, – teigė ji.

Su lietuviškai nekalbančiais pacientais gydytojai susiduria dažnai. Ypač nemaža dalis sostinės Šeškinės poliklinikos pacientų kalba tik rusiškai.

„Matome situaciją, kad mūsų personalui kartais sudėtinga. Nors jie galbūt ir moka rusų kalbą tam tikru lygiu, bet papasakoti, atsakyti į visus klausimus žmogui rusų kalba, kai ji nėra tavo gimtoji, yra sudėtinga“, – komentavo Vilniaus Šeškinės poliklinikos vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot gydytojų, jie neatsisakytų konsultuoti rusakalbių pacientų, jei šie kartu su savimi atsivestų vertėją.

Sureagavusi į diskusiją, savo nuomonę išsakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė: „Visgi jeigu gydytojas, slaugytojas ar registratorius negali tinkamai pakonsultuoti paciento jo gimtąja kalba, tai be abejonės, kaip minėjau, gydymo įstaiga turėtų pasiūlyti kitą specialistą, kuris gali kalbėti ta kalba.“ Tačiau ką daryti, jei gydymo įstaiga rusiškai kalbančio specialisto neturi? „Tuomet reikėtų pasiūlyti paslaugą kitoje gydymo įstaigoje“, – teigė ministrė ir pridūrė, kad gydytojas visgi gali atsisakyti lietuviškai nekalbančių pacientų: „Medikas neturi įpareigojimo ir imperatyvo konsultuoti užsienio kalba pacientą, jei jis negali to padaryti kvalifikuotai ir suteikti kokybiškos paslaugos.“

Tačiau į klausimą, ar gydytojas gali atsisakyti konsultuoti dėl kalbos barjero, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus patarėja Aušrinė Storpirštienė atsako: „Ne, negali. Tai būtų pacientų diskriminacija ir iš tikrųjų gydymo įstaigos privalo konsultuoti visus pacientus, nepriklausomai nuo kalbos.“ Tad teisiškai siųsti paciento į kitą gydymo įstaigą negalima. Būtina griebtis įvairių priemonių, kaip susikalbėti. „Galų gale,

galima pasinaudoti „Google“ vertėju ar kitomis technologinėmis priemonėmis susikalbėti“, – išeičių ieškojo patarėja ir pasiūlė kalbėti ne žodžiais, o „gestais ir [...] visaip kitaip.“

Anot Tautinių mažumų departamento (TMD), jeigu gydytojai rusiškai nemoka, nekonsultuodami rusakalbių jų nediskriminuoja. „Versti gydytojus kalbėti rusų kalba ir teikti konsultacijas, aišku, kad neprivaloma“, – tikino TMD direktorius Dainius Babilas.

Kiti klientų aptarnavimo verslai situacijas, kai klientas nekalba lietuviškai, vertina individualiai. Pavyzdžiui, bankai, neturėdami rusiškai kalbančių konsultantų, per galvą nesiverčia ir paslaugos nesuteikia. Išimtys taikomos tik ukrainiečiams.