Teisme pirmasis liudijo Arvydas Damijonaitis. Jis tvirtino rašęs ne vieną straipsnį istorinėmis temomis, juos sakė siuntęs maždaug tūkstančiui žmonių, tarp kurių – ir R. Žemaitaičiui. Vėliau jis patikslino, jog R. Žemaitaičiui jo tekstą galėjo persiųsti kažkas kitas.

Vyras teigė turintis elektronikos inžinieriaus išsilavinimą, dirbęs medicinos srityje. A. Damijonaitis, paklaustas, kodėl nutarė rašyti tekstus istorinėmis temomis, tvirtino, kad istorinės temos jį labai domina, jis tekstus esą rašo remdamasis „gyvenimo patyrimais“, periodika.

Liudytojas teigė, kad jo tekste, kurį gavo R. Žemaitaitis, jis akcentavo, kad Lietuvoje antisemitizmo apraiškų nėra. A. Damijonaitis patvirtino, kad savo straipsnyje esą naudojo Gulago (Sovietų priverstinio darbo stovykla – ELTA) vadovų nuotraukas, tekste rašė, kad „Gulago vadovai išskirtinai buvo žydai“.

A. Damijonaitis teisme pažymėjo susipažinęs su teisiamo R. Žemaitaičio įrašais socialiniame tinkle „Facebook“. Jis tvirtino įrašuose neįžvelgęs antisemitizmo.

„Esu susipažinęs su jo teiginiais ir nerandu to, kuo jis yra kaltinamas. (…) Tai yra susidorojimas padedant teismui. (...) Absoliučiai nėra jokio antisemitizmo“, – dėstė teisme liudytojas.

Prašė atsiųsti žydų tautybės asmenų sąrašą

Penktadienį teisme taip pat liudijo V. Krikštaponis. Jis tvirtino neturintis aukštojo išsilavinimo, yra baigęs 8 klases. Tiesa, vyras akcentavo, jog nuo pat paauglystės domisi istorija, rengia tekstus istorijos temomis.

„Istoriją domiuosi nuo 15 metų. 17 metų tapau Lietuvos laisvės lygos nariu“, – dėstė liudytojas.

V. Krikštaponis pasakojo kelis kartus kalbėjęsis su R. Žemaitaičiu. Pasak vyro, politikas jo paprašė parengti žydų tautybės asmenų, kurie priklausytų komunistų partijai ir būtų prisidėję lietuvių trėmimų į Sibirą, sąrašą.  

„Jis klausė, ar negalėčiau parengti žydų tautybės komunistų partijos narių sąrašą, kurie susiję su Lietuvos žmonių deportacija į Sibirą“, – R. Žemaitaičio prašymą prisiminė V. Krikštaponis.

Vyras teigė tokį sąrašą parengęs, remdamasis Tarybine enciklopedija. V. Krikštaponis prisiminė, kad sąraše jis pateikė 120 asmenų. Pasak liudytojo, R. Žemaitaitis minėjo, kad „Facebook“ paskelbs minėtą sąrašą, tačiau paskelbė tik dalį tame sąraše buvusių asmenų.

Kad galėtų rašyti taip žmogus, dirbantis toje įstaigoje, kur leidžiami įstatymai, ir dar turintis teisininko išsilavinimą... (...) Nereikia kaltinti visos tautos dėl kažkiek asmenų, kurie kolaboravo.

Liudytojas neslėpė, jog nustebo dėl tokio R. Žemaitaičio veiksmo. V. Krikštaponis kartu teigė, kad politikas jo surinktą informaciją pateikė taip, jog iš jo įrašo galima buvo suprasti, kad dėl lietuvių trėmimų būtų kaltinama visa žydų tauta.

„Padariau klaidą, kad prasidėjau su R. Žemaitaičiu. (...) Kad galėtų rašyti taip žmogus, dirbantis toje įstaigoje, kur leidžiami įstatymai, ir dar turintis teisininko išsilavinimą... (...) Nereikia kaltinti visos tautos dėl kažkiek asmenų, kurie kolaboravo“, – teisme kalbėjo V. Krikštaponis.

Liudytojo manymu, R. Žemaitaičo įrašai pateikti „užgauliame kontekste“. V. Krikštaponis piktinosi, kad politikas, skelbdamas informaciją apie žydus, esą nenurodė jokių šaltinių, dalį duomenų pateikė netiksliai.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas kovo 3 d. Jame bus apklausti R. Žemaitaičio teiginius vertinę kalbos ekspertai.

R. Žemaitaitis sako tekstuose apie žydus rėmęsis faktais, juos vadina aštriau parašytais

„Akivaizdu, čia (politiko viešintuose pranešimuose – BNS) antisemitizmo visiškai nėra, čia yra faktų pateikimas, tik tai kaip tu tuos faktus įvertini arba kokiam kontekste ir kokiam tekste juos apipavidalini. Vienas gali švelniau parašyti, aš esu aštresnis žmogus, (...) tai aš aštriau ir parašiau“,– žurnalistams penktadienį po teismo posėdžio sakė R. Žemaitaitis.

„Svarbu, kad faktai atitinka tikrovę ir tiesa galų gale virsta dokumentais“, – teigė politikas.

Liudytojas V. Krikštaponis tvirtino besigailintis, jog parengė „Nemuno aušros“ lyderiui sąrašą, kuriame nurodomi žydų tautybės komunistinės partijos nariai, prisidėję prie Lietuvos gyventojų trėmimo.

„Vienas liudytojas pasakė, kad gal kontekstas ir sakiniai, kultūra gal galėjo būti kita, bet patvirtino, kad vis dėlto NKVD, KGB gretose dirbo 120 būtent tautybės žydų. Kitame savo kontekste jis patvirtino, kad komunistų partijoje bendrai dirbo 82 proc. žydų tautybės žmonių“, – apie V. Krikštaponio liudijimą komentavo R. Žemaitaitis.

„Istorija turi būti atversta, dokumentai turi būti laisvi, ir būtų galima susipažinti. Ne tik Mažojoje enciklopedijoje, kur šiandien yra tie duomenys, bet ji turi būti prieinama plačiajai visuomenei“, – pridūrė jis.

Kaltinimai dėl neapykantos prieš žydus kurstymo

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, R. Žemaitaičiui kaltinimai grindžiami jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ bei pasisakymais parlamente.

Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

„Pasirodo, be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS. Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais! (…) Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – „Facebook“ rašė R. Žemaitaitis.

Pagal kaltinamąjį aktą, R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.

Anot prokuratūros, Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kaltinamas ir tuo, kad savo įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbtuose 2023 m. birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.

Prokuroras Justas Laucius teisme anksčiau teigė, kad R. Žemaitaitis viename iš savo įrašų „Facebook“ nurodė, jog žydų tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių žudynių. Pasak valstybės kaltintojo, politikas socialiniame tinkle skelbė, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė ne naciai, o žydai.

R. Žemaitaitis kaltės nepripažįsta.

Pirčiupių žudynės įvykdytos 1944 m. birželio 3 d., kai nacių okupantai gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų. Diversines užduotis vykdžiusiam Raudonosios armijos būriui nukovus 6 vokiečių kareivius, nacių kariškiai, reaguodami į tokius veiksmus, apsupo Pirčiupių kaimo dalį, visus tuo metu ten buvusius žmones – 69 vaikus, 29 moteris, 21 vyrą – suvarė į kelis gyvenamuosius namus bei kluonus ir gyvus sudegino.

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, dažnas nacių okupantų atsakas į išpuolius prieš nacistinės Vokietijos kariuomenę ir policiją buvo nekaltų gyventojų žudynės, kuriomis siekta atgrasinti sovietinius partizanus ir diversantus nuo panašių veiksmų.

2024 m. balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.

Seimo nario priesaiką dėl antisemitinių pareiškimų sulaužusios R. Žemaitaičio vadovaujamos partijos „Nemuno aušra“ dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV.