„Faktas yra tas – čia mano subjektyvi nuomonė – vis tiek tai (Rusijos karas Ukrainoje – ELTA) pasibaigs kažkokiomis derybomis. Nebūtinai tai bus labai palanku Ukrainai, bet aš manau, kad nuo to karo yra pavargusios abi pusės. Ir tuo labiau, kad mes matome ir prezidento Donaldo Trumpo didelį norą, vis dėlto, kažkaip užbaigti šį konfliktą. (...) Didžiausias mano klausimas – būtent Rusijos elgesys ir toliau, ką jie planuoja daryti“, – trečiadienį LRT radijui sakė D. Jauniškis.

„Šiuo atveju aš esu labai skeptiškas, nes Rusijai tas atokvėpis, aišku, yra reikalingas. Bet aš nemanau, kad jų norai, strategija arba kažkokios intencijos kažkada pasikeis. Jie turbūt atgaus jėgas ir tada pradės dairytis kito taikinio. Kaip ten bebūtų, mes labai aiškiai matome pono Vladimiro Putino retoriką, mes matome viso elito retoriką. Tai, matyt, kažkada sakydamas, kad turime ruoštis ilgam karui, aš neklydau. Ir aš manau, kad mes, ko gero, turime ruoštis ilgam konfliktui – galbūt ne karui artimiausiu metu, bet galimam karui po kažkiek tai metų. Kai tik Rusija atsigaus ir tada vėl pradės dairytis ir galvoti, kaip čia patestuoti ir pačią NATO“, – įspėjo jis.

VSD vadovas taip pat pažymėjo, jog realu, kad, pasibaigus karui Ukrainoje, Rusija permes dalį savo pajėgų į šalies Vakarus – arčiau Lietuvos ir NATO sąjungininkių pasienio.

„Aš matau kaip labai realų scenarijų“, – klausiamas apie galimą Rusijos karių permetimą teigė D. Jauniškis.

Tai, matyt, kažkada sakydamas, kad turime ruoštis ilgam karui, aš neklydau. Ir aš manau, kad mes, ko gero, turime ruoštis ilgam konfliktui – galbūt ne karui artimiausiu metu, bet galimam karui po kažkiek tai metų.

„Mes gi žinome, kad Rusija yra paskelbusi, kad ji atstatinėja ir kuria pakankamai didelį pajėgumą Vakarų kryptimi. Be jokios abejonės, galima tai priimti kaip informacinę kampaniją, bet galima priimti kaip visiškai realią intenciją. Rusija visą laiką sakė, kad jie visą laiką jautė grėsmę iš Vakarų pusės. Ir jie bet kokia kaina ginsis. O aš gi galvoju, kad, vis dėlto, tai ne tik gynyba, bet ir pasiruošimas tam tikriems puolamiesiems veiksmams – kai susidarius naujoms aplinkybėms, palankiai situacijai, gali tiesiog paimti ir užpulti kažkurią iš NATO šalių“, – dėstė jis.

Tiesa, D. Jauniškis nesiėmė prognozuoti konkrečių metų, kada galėtų kilti toks karo pavojus. Anot jo, tai priklausys nuo situacijos Ukrainoje, bendros geopolitinės padėties, tam tikrų Vakarų lyderių laikysenos.

ELTA primena, kad pernai kovą paskelbtoje kasmetinėje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje skelbta, jog Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO. Dokumente buvo nurodoma, jog „Rusija artimoje perspektyvoje turės išteklių ir tęsti karą Ukrainoje, ir palaipsniui plėsti savo karinius pajėgumus Vakarų strategine kryptimi“.

Tačiau net ir kariaudama prieš Ukrainą, Rusija pradėjo vykdyti Ginkluotųjų pajėgų reformą, kuria siekiama išplėsti karinį potencialą Baltijos jūros regione. Ši reforma, žvalgybų vertinimu, reikalaus daug resursų ir truks mažiausiai nuo kelerių iki dešimties metų.

„Vienu metu vyksta du procesai – Rusija ir atkuria Ukrainoje patirtus nuostolius, ir kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais“, – tuomet pažymėjo žvalgyba, akcentuodama, kad Rusija tęsia pasiruošimą atkurti Maskvos ir Leningrado karines apygardas, o Karelijoje jau formuojamas nauja armijos korpusas, brigados plečiamos iki divizijų.