Niūroka rekordiškai karštų 2003 metų statistika, pagal kurią pietų Europoje nuo karščio bangų tada mirė apie 70 tūkst. žmonių, paskatino Londono higienos ir tropinių ligų instituto mokslininkus rimčiau pažvelgti į šio reiškinio prognozes. Taip pat ir į mirtis nuo šalčio šiauresnėse Europos šalyse. Be abejo, šylant klimatui jų mažės, bet mirčių nuo karščio bus gerokai daugiau.

„Taigi, dažniausiai šis didžiulis su temperatūra susijusių mirčių skaičiaus padidėjimas bus matomas rytinėje Ispanijos dalyje, pietų Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje ir Balkanuose“, – kalbėjo taikomosios statistikos tyrėjas Pierre Masselot.

LNK stop kadras.

Tokia prognozė gali pridaryti problemų ne tik vietos gyventojams, ypač senesniems ir silpnesnės sveikatos, bet ir turistams, kurie neretai per pačius karščius plūsta prie vis šiltesnės Viduržemio jūros.

„Viena iš priežasčių, kodėl taip smarkiai padaugėjo su karščiu susijusių mirčių, yra ta, kad Viduržemio jūros regionas yra su vadinamaisiais karštaisiais klimato taškais. Taigi tai regionas, kuris kaista daug greičiau nei visas likęs pasaulis“, – aiškino P. Masselot.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Britų biologijos ir statistikos specialistai atkreipė dėmesį ir į tai, kad karštis retai kada įvardijamas kaip pagrindinė žmogaus mirties priežastis.

Todėl jie ėmė skaičiuoti, kiek tokių atvejų yra susiję su faktiniais orais ir ypač tada, kai oro temperatūra gerokai viršija įprastinę ir tai tęsiasi savaitėms – kaip pagal tipinį karšio bangos apibūdinimą.

„Taip elgiamės todėl, kad mirties liudijime su karščiu susijusios mirtys retai kada būna įvardijamos kaip tokios. Bus parašyta, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, bet karštis retai bus įvardintas kaip priežastis, pavyzdžiui, šilumos smūgio atveju“, – teigė taikomosios statistikos tyrėjas.

Pagal britų prognozes iki 2100 metų, jei klimatas ir toliau kais nuo karščio ir jo sukeltų komplikacijų mirs apie 2,3 mln. europiečių. Menka paguoda, kad vėsesnėse šalyse šiek tiek sumažės mirčių nuo šalčio.