Valdžios atstovai skelbia Lietuvos ekonomikos atsigavimą, o eiliniai piliečiai ir toliau būriais bėga iš šalies.

Emigracija toliau auga

Darbdaviai skundžiasi kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu ir baksnoja pirštu į augančią emigracijos statistiką. Esą jie neretai priversti darbininkų netgi atsivežti iš užsienio. O Lietuvos darbo biržoje yra įsiregistravę per 223 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Tiesa, darbdavių siūlomas atlyginimas tiems labai trūkstamiems kvalifikuotiems darbuotojams neretai siekia vos 800–1000 litų per mėnesį. Tad sparčiai kylant maisto ir paslaugų kainoms,labiau apsimoka būti bedarbiu ir gauti socialines pašalpas. Arba sprukti iš Lietuvos.

Gyventojų registro tarnybos direktorė Marija Narkevičienė dienraščiui teigė, kad dėl pernai kilusio sąmyšio dėl Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įstatymo pakeitimo sunku įvertinti tikrąją išvykstančių statistiką.

Nenorėdami kas mėnesį Lietuvos biudžeto papildyti 72 litais užsienyje gyvenantys tautiečiai ėmė masiškai deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Pasak M.Narkevičienės, vien per pirmą mėnesį, kai įsigaliojo įstatymo pataisos, savo gyvenamąją vietą užsienyje deklaravo apie 15 tūkst. gyventojų.

Deklaruoja atostogaudami

"Pernai, per pirmuosius septynis mėnesius, išvyko 3867 gyventojai, o šiais metais per tą patį laikotarpį savo išvykimą deklaravo 32713 gyventojų. Tačiau šie skaičiai neatskleidžia tikrojo emigracijos masto, nes tiek pernai, tiek šiemet apie gyvenimą užsienyje pranešė tik prispausti PSD įstatymo pakeitimų, nors užsienyje gyvena jau daug metų", – teigė M.Narkevičienė.

Šiais metais, kaip ir anksčiau, lietuviai dažniausiai išvyksta į Angliją. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, vien į Didžiąją Britaniją per septynis šių metų mėnesius išvyko 16 tūkst. šalies gyventojų.

Klaipėdos miesto savivaldybės Gyvenamosios vietos deklaravimo skyriaus vedėja Kristina Božienė dienraščiui teigė, kad sulaukia dvigubai daugiau gyventojų, norinčių savo gyvenamąją vietą deklaruoti užsienyje.

Tiesa, nemaža jų dalis deklaracijas pildo tiesiog grįžę į Lietuvą atostogų. Lietuvoje ši paslauga teikiama nemokamai, o užsienyje reikia susimokėti.

"Šią vasarą sulaukiame gerokai daugiau gyventojų, norinčių deklaruoti gyvenamąją vietą. Aktyvumą tikrai jaučiame. Daug žmonių išvyksta dirbti į užsienį, tačiau nemažai ateina ir tų, kurie jau daug metų gyvena užsienyje, tačiau tik dabar susiruošė tai deklaruoti", – teigė K.Božienė. Pasak jos, tradiciškai daugiausia žmonių išvyksta į Didžiąją Britaniją, taip pat Norvegiją, Vokietiją.

Kliudo kalbos barjeras

Nuo gegužės Vokietija panaikino darbo leidimų reikalavimą lietuviams, tad dalis vokiškai kalbančių tautiečių tuo pasinaudojo ir išvyko skalsesnės duonos krimsti Vokietijon. Savo aukštu gyvenimo lygiu ir socialinėmis garantijomis Vokietija vilioja ne vieną lietuvį, tačiau didžiausias barjeras ten patekti yra vokiečių kalba.

Kaip teigia vokiečių kalbos kursus organizuojančios įmonės, nuo gegužės norinčių išmokti šią kalbą sulaukė gerokai daugiau nei prastai. Apie gausius būrius išvykstančių į Vokietiją pasakojo ir tolimojo susisiekimo vairuotojai.

Gyventojų registro tarnybos statistika apie išvykstančius į Vokietiją kol kas nelabai įspūdinga. Tarnybos duomenimis, nuo metų pradžios ten išvažiavo per 2 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Kaip dienraštį informavo Europos užimtumo tarnybos "Eures" koordinatorius Vytautas Juršėnas, šiais metais Vokietijos darbdaviai daugiausia siūlė prižiūrėti senyvo amžiaus žmones ir prekiauti sezoniniais žemės ūkio produktais.

"Šiuo metu darbą siūlo tokios šalys kaip Čekija, Estija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Suomija. Iš šalių, iš kurių pastaruoju metu sulaukiame daugiausia darbo pasiūlymų, išskirtume Belgiją, Čekiją, Jungtinę Karalystę ir Norvegiją", – dėstė jis.

V.Juršėnas pabrėžė, kad užsienio darbdaviai ieško žmonių, galinčių dirbti įvairius darbus, įskaitant ir aukštą kvalifikaciją turinčius specialistus. Paklausiausi esą medicinos ir informacinių technologijų sričių specialistai.

Sociologo, ekonomisto Romo Lazutkos komentaras

Gyventojus ir toliau emigruoti iš Lietuvos pirmiausia skatina vis dar didžiulis šalyje esantis nedarbas ir maži atlyginimai. Nors darbdaviai skundžiasi, kad trūksta vienokių ar kitokių specialistų, tačiau ir atlyginimus jie siūlo labai mažus. Kas norės dirbti už minimumą ar tūkstantį litų per mėnesį, kai ne tik maistas, bet ir degalai, komunalinės paslaugos ir visos kitos paslaugos sparčiai brangsta?

Rinkos ekonomikoje darbo jėga laikoma preke, vadinasi, darbuotojų trūkumą rodo atlyginimų dydis. Mano manymu, tikrasis darbuotojų trūkumas pasijus tuomet, kai darbdaviai pradės kelti atlyginimus. Juk kai pasaulyje išauga naftos paklausta – ji brangsta, kai kinai pradeda daugiau valgyti – brangsta maistas. Lygiai taip pat su atlyginimais. Tai, kad darbdaviai neranda darbuotojų, norinčių dirbti už 800 litų, dar nerodo, jog tų darbuotojų iš tiesų trūksta.

Šalies darbo biržoje registruota per 220 tūkst. bedarbių. Tai rodo, kad darbo rinka yra dar labai sudėtinga, nors po truputį gerėja galimybės įsidarbinti. Tai, jog didėja BVP, dar nereiškia, kad gyvenimas labai stipriai lengvėja. Nors optimizmo daugiau, žmonių taip nebeatleidžiama iš darbo, tačiau, palyginti su gyvenimo lygiu, mažas pajamas gaunantiems žmonėms išgyventi labai sunku.

Gyventojams, kurie lieka Lietuvoje, dėl didelės emigracijos nė kiek ne lengviau. Atrodytų, kad kuo mažiau gyventojų, to lengviau bus įsidarbinti, tačiau mažėja ir vartojimas. Vadinasi, mažėja ir poreikis kurti naujas darbo vietas, nes nebebus kam vartoti naujų paslaugų. Negalima sakyti, kad dėl emigracijos Lietuva patirs didelę tragediją, tačiau ir naudos iš jos taip pat nėra.

Statistika

"Eurostat" duomenimis, pernai lietuviai vėl buvo labiausiai emigruojanti tauta ES. Pernai iš Lietuvos emigravo triskart daugiau žmonių nei iš antroje vietoje esančios Airijos.

Statistikos departamento duomenimis, pernai grynoji migracija (išvykusių ir atvykusių skirtumas) Lietuvoje siekė beveik 78 tūkst. žmonių. Airijos rodiklis – 33,7 tūkst. Skaičiuojant tūkstančiui šalies gyventojų, Lietuva dėl emigracijos neteko 23,7, Airija – 7,5 žmogaus.

Planuoja emigruoti

"Spinter tyrimų" duomenimis, 25,4 proc. gyventojų norėtų emigruoti iš Lietuvos, o 50,1 proc. to padaryti nenorėtų. Apklausoje dalyvavę 8,5 proc. respondentų nurodė, kad pageidauja išvykti šiemet, 16,9 proc. apklaustųjų – per artimiausius kelerius metus.

Emigruoti iš Lietuvos šiemet ar per artimiausius metus dažniau nori vyrai, jauniausi, mažesnes ir vidutines pajamas gaunantys atstovai, rajonų centrų gyventojai.

Pusė apklausos dalyvių nurodė, kad emigruoti nenori: 37,8 proc. apklaustųjų teigė kol kas tokių planų neturintys, 12,3 proc. sakė iš Lietuvos neketinantys emigruoti niekada.

Niekada neišvyksiantys iš Lietuvos nurodė vyriausi (per 55 metų), žemesnio išsimokslinimo, mažiausias ir didžiausias pajamas gaunantys gyventojai.