Tikimybė, jog Lietuva įsives eurą 2014 metais, per pusmetį padidėjo ir siekia daugiau nei 50 proc., teigia vieno didžiausių Lietuvos komercinių bankų "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas.

"Tikimybė yra didesnė nei 50 proc. Pavasarį ta tikimybė buvo mažesnė nei 50 proc.", - BNS antradienį sakė "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot jo, kitąmet pensijų atstatymui būtini maždaug 600 mln. litų sukurs kelių dešimtujų procento infliaciją, tačiau lėtėjanti pasaulio ekonomika mažins infliaciją.

Tačiau įsivesti eurą nuo 2014 metų, anot N.Mačiulio, vis dar gali sutrukdyti kitas Mastrichto rodiklis - ne didesnis kaip 3 proc. BVP fiskalinis deficitas, kurio Lietuvai gali nepavykti pasiekti.

"Todėl būtina mažinti kitas išlaidas. O ar Lietuvos politikai (artėjant rinkimams - BNS) tai sugebės, ryšis padaryti - klausimas", - spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, 2012-2013 metais Lietuvai reikės refinansuoti apie 1,4 mlrd. eurų anksčiau išleistų euroobligacijų (4,834 mlrd. litų vertės). Finansų rinkos, jei pastebės neatsakingą politikų išlaidavimą, gali Lietuvą skaudžiai "nubausti".

Anot ekonomisto, jei išsipildytų niūriausios prognozės ir pasaulį užkluptų antroji recesijos banga, Lietuvos ekonomika kitąmet galėtų žengti kitu keliu ir susitraukti keliais procentais, tačiau galėtų to ir išvengti - Lietuva dar nėra pasiekusi savo augimo galimybių ribos, be to, kitąmet turėtų atsigauti vartojimas.

"Swedbank" prognozuoja, jog infliacija kitąmet Lietuvoje turėtų siekti 2,5 proc., valdžios sektoriaus deficitas - 3 proc. BVP. Valdžios sektoriaus bendroji skola 2012-aisiais turėtų siekti 38 proc. BVP.

Mastrichto infliacijos kriterijus, N.Mačiulio manymu, gali būti apie 2 proc. arba šiek tiek didesnis.

Dėl per didelės infliacijos Lietuvai nepavyko įsivesti euro 2007 metais. Vyriausybė tikisi, kad bendrą ES valiutą šaliai pavyks įsivesti 2014 metais.

Į euro zoną gali stoti šalis, kurios fiskalinis deficitas yra ne didesnis nei 3 proc . bendrojo vidaus produkto (BVP), o viešojo sektoriaus skola neviršija 60 proc. BVP. Be to, vidutinė metinė infliacija negali viršyti ribos, kuri apskaičiuojama prie trijų mažiausių infliacijų ES valstybėse vidurkio pridėjus 1,5 procentinio punkto.