Valstybinės institucijos niekaip negali išspręsti paprastos problemos – sudaryti palankias sąlygas visiems į Klaipėdos uostą atplaukusiems jūrininkams išlipti į krantą.

Tarsi turistai

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika teigė, kad jau nuo 2006 metų susirašinėja su valstybinėmis institucijomis ir ragina jas spręsti problemą dėl jūrininkų išlipimo iš laivo į krantą.

Bandymų tai daryti tarsi ir buvo, bet ji netenkina jūrininkų.

Problema yra ta, kad į uostą atvykstantiems trečiųjų šalių užsienio jūrininkams Lietuvoje taikomi tokie pat migracijos apribojimai, kaip ir paprastiems užsienio piliečiams. Jūrininkai yra tarsi prilyginti turistams.

Jūrininkai per metus be vizų mūsų šalyje gali būti 90 dienų. Tai ne problema, kai laivas kraunamas. Bet kai jis remontuojamas, uoste gali prastovėti ir pusmetį. Per tą laiką savininkams tenka keisti laivo įgulą, o tai lemia papildomas išlaidas.

Problemą bandyta spręsti taip, kad po trijų mėnesių jūrininkams gali būti išduodama viza. Bet tai sudaro papildomus sunkumus ir gaištamas laikas.

Tuo tarpu daugelyje pasaulio šalių jūrininkų buvimas neribojamas. Jie gali būti tiek, kiek stovi laivas.

Išskiria šeimas

Visame pasaulyje jūrininkai turi teisę be vizų išlipti į krantą pagal laivo pobūdį arba jūrininkų sąrašą.

Tokia pat tvarka yra ir kai atplaukia kruizinis laivas. Tuomet jo keleiviai į krantą išleidžiami dedant bendrą spaudą į pateiktą laivo sąrašą.

Tačiau kai prekybiniais laivais atplaukia jūrininkai, kiekvienu atveju, kai jūrininkas lipa į krantą, į jo Jūrininko knygelę dedamas pasieniečių spaudas.

Tokia tvarka nėra palanki trečiųjų šalių jūrininkams. Jų knygelėse nėra papildomų lapų. Pridėjus spaudų, jas jūrininkams dažnai tenka keisti.

Kita problema, kad jūrininkams mažinamos galimybės atvykti į ES.

Būna ir kuriozinių situacijų. Lietuvos krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis prisiminė neseną atvejį, kai Klaipėdos uoste lankėsi Indijos laivas. Dažnai trečiųjų šalių laivuose kartu keliauja ir šeimos nariai.

„Laivui lankantis Klaipėdoje, jo kapitonas galėjo išlipti į krantą ir stebėti Jūros šventės renginius, o kartu plaukusi jo žmona to negalėjo padaryti. Sarmata“, – vertino A.Kuzmarskis.

Prieštarauja konvencijoms

Ankstesnė Lietuvos valdžia, pasieniečiai žadėjo, kad paprasta problema bus tuoj išspręsta. Netgi buvo pakoreguotas įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Jis numatė trečiųjų šalių jūrininkams, norintiems išlipti į krantą, specialius mokamus leidimus. Jūrininkų gynimo institucijos tame įžvelgė prieštaravimus tarptautinėms konvencijoms.

Pasieniečiai aiškino, kad leidimas byloja, kokiu tikslu jūrininkas yra mieste. Jis neva sudarantis užkardas nelegaliai migracijai pasinaudojant nelegaliomis įgulomis.

Skamba taip, tarsi jūrininkai aprioriškai būtų didžiausi pažeidėjai.

Naujosios pataisos buvo įvedinėjamos neatsižvelgus ir netgi nepasidomėjus Lietuvos jūrininkų sąjungos, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos pozicija.

Kaimyninėse šalyse, įskaitant Latviją ir Estiją, jūrininkų iš trečiųjų šalių atvykimo reikalai jau seniai sutvarkyti. Į Klaipėdos uostą atplaukusieji nesuvokia, kodėl čia kitokia tvarka.

Tai ypač aktualu jūrininkams iš Rusijos, Ukrainos. Jų, kaip trečiųjų šalių jūrininkų, skaičius Klaipėdos uoste būna didžiausias, ypač remontuojamuose laivuose.

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas V.Šileika problemą iš naujo ketina iškelti rugsėjį vyksiančiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje.