Jūreivystėje ir uostų versle, ypač diegiant naujoves, ima sklandyti įvairiausių mitų. Jie atsiranda dėl to, kad daugumai žmonių šios siauros srities niuansai yra mažiau žinomi. Tam tikrais mitais apaugęs ir Klaipėdoje planuojamas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas. Žiniasklaidoje iškeltas abejones ir žmonėms kylančius įvairiausius netgi pačius netikėčiausius klausimus dėl suskystintų dujų terminalo statybos uoste „Jūra“ pateikė „Klaipėdos naftos“ atstovams.

– Kodėl „Klaipėdos nafta“, kuri užsiima naftos produktų krova, imasi visiškai naujo, Klaipėdos uoste iki šiol dar nekrauto produkto – suskystintų dujų?

– „Klaipėdos nafta“ yra valstybės valdoma bendrovė, o būsimasis suskystintų dujų terminalas vienas iš strateginių šalies objektų turėsiančių užtikrinti energetinę nepriklausomybę Lietuvai ir jos žmonėms. Todėl pasirinkimas, kad suskystintų dujų terminalą statytų valstybės valdoma bendrovė, yra logiškas ir lengvai paaiškinamas. Valstybė stengiasi sukurti alternatyvą dabar dujas Lietuvai tiekiančia monopolininkui, taip pat siekia užtikrinti alternatyvų dujų tiekimą, jei staiga tiekimas iš „Gazprom“ nutrūktų.

– Pasaulis palyginti neseniai dideliais kiekiais pradėjo gabenti jūromis suskystintas gamtines dujas. Baltijos jūroje tokių terminalų netgi nėra. Ar nepralaimės Lietuva finansiškai viena pirmųjų regione diegdama brangią technologiją?

– Pasaulyje gamtinių dujų skystinimo technologija taikoma jau daugiau nei 50 metų. Suskystintų dujų rinka sparčiai auga, tampa alternatyva naftai ir jos produktams. Šiandien pasaulyje veikia daugiau kaip 100 suskystintų dujų importo terminalų. Iš jų 57 Europoje. Pasaulyje yra 387 laivai gabenantys suskystintas dujas.

Baltijos jūros regione šiemet atidarytas pirmasis suskystintų dujų terminalas. Jis įrengtas Švedijos Nynashamno mieste. Dujų terminalą statosi Lenkija, Svinoustjės uoste. Europoje statomi įvairiausių dydžių suskystintų dujų terminalai. Nuo 0,7–1,4 mlrd. kubinių metrų per metus terminalų Graikijoje, Švedijoje iki 18 mlrd. kubinių metrų Didžiosios Britanijos „South Hook“. Lietuva planuoja statyti vidutinio dydžio mūsų šalies poreikius tenkinantį suskystintų dujų terminalą, todėl ir jo kaina bus palyginti nedidelė.

– Ištisas klaipėdiečių klausimų blokas ypač komentaruose prie straipsnių apie suskystintų dujų terminalą yra susietas su saugumu. Kas yra tos suskystintos dujos? Kaip jos laikomos? Ar jos sprogios, kenkia žmonių sveikatai?

– Suskystintos gamtinės dujos yra įprastos buityje vartojamos dujos, tik skystu pavidalu. Gamtinės dujos skystėja esant minus 161,5 laipsnio temperatūrai. Šios dujos nėra suspaustos dujos, jos yra tik atšaldytos. Suskystintos gamtinės dujos nėra toksiškos, taip pat jos yra bekvapės ir bespalvės. Suskystintoje fazėje uždegti gamtinių dujų neįmanoma. Tai reiškia, kad nėra ir jų sprogimo pavojaus.

Suskystintos gamtinės dujos yra laikomos specialiose kriogeninėse saugyklose. Jos yra itin gerai izoliuotos nuo aplinkos poveikio. Įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, Lietuvoje saugykla būtų plaukiojanti su išdujinimo įrenginiu. Nei gabenant, nei saugant suskystintas gamtines dujas nėra jokio tiesioginio sąlyčio su žmonėmis. Tai reiškia, kad dujos negali kelti jokio pavojaus žmonių sveikatai.

– Uostininkų pasitarimuose iškeltas diskusinis klausimas, ar suskystintų dujų tanklaiviai galės įplaukti per uosto vartus, ar jie stabdys kitų laivų eismą?

– Suskystintas gamtines dujas į Klaipėdą gabensiančio laivo ilgis būtų apie 290 metrų, plotis – apie 50 metrų. Klaipėdos uoste jau lankosi panašaus dydžio konteineriniai laivai. Rugpjūčio 14 d. uoste lankėsi laivas, kurio ilgis net 294 m. Akivaizdu, jog pastarojo konteinerinio laivo ilgis didesnis už planuojamą tanklaivio ilgį. Tačiau svarbiausia, kad jokių nesklandumų įplaukiant į Klaipėdos uostą ar išplaukiant iš jo nebuvo užfiksuota.

Plaukiant dujovežiui uoste tam tikrų laivybos apribojimų reikėtų laikytis. Tačiau suskystintų gamtinių dujų tanklaiviams reikėtų atplaukti į Klaipėdą ne daugiau nei du kartus per mėnesį.

Suskystintų gamtinių dujų transportavimo laivuose yra įdiegtos naujausios navigacijos, saugos sistemos. Dujos gabenamos tik dvigubo korpuso tanklaiviais. Suskystintų gamtinių dujų transportavimo laivais istorijoje nebuvo užfiksuota jokių susidūrimų, gaisrų ar sprogimų.

– Tam tikra kategorija žmonių nerimauja dėl to, ar statant dujų terminalą prie Kiaulės Nugaros, nebus ribojamas jachtų ir mažųjų pramoginių laivų plaukimas į Kuršių marias?

– Pastačius suskystintų gamtinių dujų terminalą prie Kiaulės Nugaros plaukimas esamu laivybos kanalu į Kuršių marias nebus ribojamas.

– Nuo 2015 metų Šiaurės jūroje, Lamanšo kanale ir Baltijos jūroje bus stipriai apribotas laivų išmetamo kuro sieringumas. Laivams teks pereiti nuo mazuto prie lengvesnio kuro. Ar naujiems pokyčiams galėtų turėti kokią nors įtaką suskystintų gamtinių dujų terminalas?

– Jau dabar suintensyvėjo naujų laivų, kurie judės naudodami suskystintas gamtines dujas, statyba. Palyginti su įprastu dabar laivuose naudojamu mazutu, gamtinės dujos sumažina sieros oksidų išmetimą į atmosferą beveik 100 proc., 20–30 proc. sumažėja anglies dvideginio išmetimas, azoto oksidų – 80–85 proc. Iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje įsirengę suskystintų gamtinių dujų terminalą galėsime pasiūlyti ir naują paslaugą – laivų bunkeriavimą gamtinėmis dujomis.

Jei Jums kyla kokių nors papildomų klausimų dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos, juos galima siųsti el. paštu: [email protected] ir „Klaipėdos naftos“ specialistai pateiks atsakymus.