Skyrybos yra ne tik liūdnas faktas, jos vis dažniau pradeda tarnauti kuriant sėkmingai savo gyvenimą tvarkančio asmens įvaizdį

Statistika byloja, kad pasaulyje išyra kas trečia santuoka. Jei Lietuvoje tendencijos nesikeis, tikėtina, kad iš 100 susituokusių porų daugiau negu 40 išsituoks. Kitais duomenimis, jau dabar skiriasi daugiau nei pusė susituokusiųjų.

Kad ir kaip ten būtų, oficiali statistika negali atspindėti, ką skyrybos išties reiškia dviem vienas kitą iškankinusiems žmonėms. Tiems patiems, kurie dar palyginti neseniai vienas kitą mylėjo. Prieš dvi savaites Kaune savo veiklą pradėjęs Skyrybų centras nežada lengvų skyrybų, tik greitas ir pigias.

Ar sunku išsiskirti

“Mano draugas nori skirtis, bet jo žmona gąsdina nesutiksianti su skyrybomis, nors anksčiau pati ketino tai daryti, net liepė jam išeiti iš namų. Jie vaikų neturi, kartu negyvena jau pusę metų. Ar teismas išskirs?” - domisi Laima M.

“Pigios ir greitos skyrybos įmanomos tik tuo atveju, jei jos vyksta abiejų sutuoktinių sutarimu”, - sako organizacijos “Moters pagalba moteriai” klientes konsultuojanti teisininkė Skaidrė Varapnickaitė.

Būtent tokiu atveju prieš dvi savaites Kaune įsikūrusios įstaigos “Skyrybų centras” darbuotojai žada itin greitas ir pigias skyrybas - jos įvyktų maždaug per mėnesį ir tekainuotų 400-1000 litų.

“Dabar Lietuvoje teisingai susitvarkius dokumentus juridiškai išsiskirti yra palyginti nesunku. Mes teikiame būtent tokias paslaugas ir jos yra paklausios. Per pusantrų veiklos metų padėjome jau tūkstančiams žmonių. Tiksliau nesakysiu, tai konfidenciali informacija”, - sako “Skyrybų centro” Vilniaus filialo juristas Juventas Pliuškys.

Šią firmą tiek Vilniuje, tiek Kaune daugelis pastebi dėl gana agresyvios reklamos - skelbimuose ir užrašuose ant automobilių žadamos pigios ir greitos skyrybos.

Tiesiai šviesiai

“Greitų skyrybų išvis negali būti. Net tuo atveju, jei juridiniai formalumai atliekami greitai, žmonėms reikia laiko su tokiu įvykiu susitaikyti. Skyrybos yra dviejų žmonių santuokos mirtis ir nesvarbu, kieno iniciatyva jos įvyko, abiem yra sunku. Jei viskas vyksta pernelyg greitai, gali gailėtis net tie, kurių sprendimas buvo tvirtas ir apgalvotas”, - sako “Moters pagalba moteriai” organizacijos psichologė Aušrinė Krikščionaitienė.

“Taip, kai kuriems klientams aš gana grubiai sakau, kad pas mus jie gali nusipirkti skyrybų dokumentus ir laisvę”, - nė kiek nesuglumsta J.Pliuškys ir tikina: tai nereiškia, kad jie propaguoja šeimų ardymą. Jei ateina vos 2-3 mėnesius susituokusi pora, kuri savo santuoka jau yra labai nusivylusi, patariama palūkėti, nes nepagyvenus santuokoje bent metų, greitai ir pigiai išsiskirti yra neįmanoma. Jei vienas kuris sutiks dėl santuokos iširimo prisiimti kaltę, antroji pusė vėliau gali reikalauti atlyginti jai moralinę žalą.

“Savo klientams mes patariame tartis ir nešvaistyti pinigų advokatams, geriau juos paskirti savo vaikučiams. Tačiau yra žmonių, kuriems svarbus ne galutinis rezultatas, o galimybė kovoti kerštaujant sutuoktiniui.

Tokių tarp mūsų klientų yra apie 5 proc. Mes linkę įvardyti tiesiai: klausiame, ar nori laisvės, ar karo. Jei klientas nori karo, tai jam jis kainuos. Priklausomai nuo turimo turto, to, kiek kartų reikės atlikti auditą, ekspertizes, keli advokatai turės dirbti, tai atsieis nuo 5-6 tūkstančių iki 20-30 tūkstančių litų. Nervų bus ištampyta daug. Pastebėjome, kad žmonės su aukštuoju išsilavinimu arba išties turtingi dažniausiai susitaria geruoju ir išsiskiria taikiai. Jei skirsis Viktoras Uspaskichas, jam reikės ne mažiau kaip penkių advokatų, o “karo” tikriausiai nebus. Tyliai skiriasi ir L.Andrikienė su V.Žiemeliu”, - pasakoja J.Pliuškys.

60 procentų “Skyrybų centro” klientų skiriasi taikiai, o likusieji - dėl kito sutuoktinio kaltės, arba, kaip sako J.Pliuškys, “karo keliu”. Pastaraisiais metais daugėja skyrybų dėl to, kad vienas iš sutuoktinių kelerius metus gyvena užsienyje.

“Sveikas ir jaunas vyras Petras iš Lazdijų nuvažiuoja dirbti į Airiją. Po sunkios darbo savaitės pasėdėjęs alinėje ir išgėręs alaus, jis tikrai neina į biblioteką studijuoti filosofijos traktatų. Įdomu, kad jis susiranda ne kokią Nikolę, o Marytę. Onutė Lazdijuose taip pat nesėdi namie užsidariusi, ji nueina į gimtadienį, padaugina alkoholio, o paskui jau atsiranda pasekmės. Štai ir natūrali skyrybų byla. Lietuvaitės užsienyje labiau domisi tų šalių gyventojais. Šiuo metu turime aštuonias bylas iš Italijos. Tos vyksta taikiai. Turtingi italai, susižavėję mūsų šviesiaplaukėmis gražuolėmis, finansuoja neturtingų lietuvių skyrybas ir jos vyksta greitai. Vyrus paprasčiausiai paperka, kad šie nekeltų triukšmo”, - pasakoja J.Pliuškys.

Keičiasi požiūris

Skiriasi šou verslo žvaigždės, verslininkai ir politikai, sugebantys gražiai papasakoti, kaip į gera pasikeitė jų gyvenimas. Gražią šeimynėlę augina Gintaras Rinkevičius, tačiau neprapuolė ir jo buvusi žmona Tatjana Rinkevičienė. Antanas Bosas su nauja mylimąja mėgaujasi prabangiais namais, o Loreta Bosienė toliau vadovauja savo klinikai. Nesiguodžia dėl iširusios santuokos ekonomistė Guoda Steponavičienė, o Kęstučio Glavecko buvusi žmona, kalbama, ištekėjo už turtuolio.

Vis daugiau žmonių neabejoja, kad skyrybos, jei jų reikia, yra puiki išeitis. Juk moterys išgražėja, vyrai įgauna naujų jėgų, abu permąsto savo ligtolinį gyvenimą, o vaikai tik laimi, nes nebemato besiriejančių tėvų, o tik du laisvus, laimingus ir gerai nusiteikusius žmones.

Neįtarinėkim nenuoširdumu, galbūt tais atvejais yra būtent taip. Ypač jei du žmonės turi visa, ko jiems reikia, tikslą, pinigų, komfortiškas gyvenimo sąlygas ar susiranda naujus partnerius. Tačiau tik išimtiniais atvejais savo istoriją pasakoja abi iširusios poros puselės. Ta, kuriai skyrybos neatnešė naudos, sugniuždė, paliko be namų, pajamų ar apniko depresija, dažniausiai mažai kam įdomi. Turime du “aukščiausio lygio” pavyzdžius - Juliją Brazauskienę ir amžinatilsį Birutę Šleževičienę.

Tas “reikia skirtis” dažniausiai pribloškia bent vieną iš dviejų. Bene naujausias pavyzdys - europarlamentarės Laimos Andrikienės ir, regis, bendražygio, bendraminčio advokato Vidmanto Žiemelio - tik dar kartą tą patį paliudija.

Per prievartą mielas nebūsi, neketiname sverti kieno nors kaltės ar atsakomybės. Svarbiau, kad skyrybos yra jau ne tik liūdnas gyvenimo faktas, o lyg ir pradeda tarnauti kuriant sėkmingai savo gyvenimą tvarkančio asmens įvaizdį. Tai ima prilygti plastinei operacijai - priėmiau sprendimą ir dabar atrodau gražiau.

Meilužėmis nesigėri

Konservatyvieji anglai, susirūpinę dėl didėjančios skyrybų statistikos, laikraščių pirmuosiuose puslapiuose pradėjo spausdinti tik tas įžymybių nuotraukas, kur jie pavaizduoti su savo šeimomis, o ne naujomis meilužėmis. Teigiama, kad po kurio laiko ten skyrybų vėl ėmė mažėti. Jei tai tiesa ir garsenybių pavyzdys gali pakeisti paprastų piliečių požiūrį į savo pačių šeimas, pagalvoti yra apie ką.

Lietuvoje po ištuokos be vieno iš tėvų, dažniausiai be tėvo, per metus lieka apie 10 tūkst. vaikų. Antstolių kontorose yra 51 tūkstantis alimentų išieškojimo bylų, tačiau jau iš anksto beveik aišku, jog net apie 40 proc. jų yra beviltiškos.

“Aš neseniai sugrįžau iš šeimos mediacijos kursų Italijoje. Ten rengiami specialistai, kurie padeda šeimoms po skyrybų dalytis atsakomybe dėl vaikų. Dar prieš įvykstant teismui, sudaromos sutartys, su kuo gyvens vaikai ir stengiamasi, kad lygias teises į jų auklėjimą turėtų ir antrasis sutuoktinis. Jis savo ruožtu įsipareigoja pilnavertiškai rūpintis vaikų išlaikymu. Tokios sutartys Italijoje ir Belgijoje sudaromos jau 20 metų, manau, kad pas mus jos taip pat padėtų išspręsti daug problemų ir buvusiems sutuoktiniams nereikėtų metų metus aiškintis dėl to savo santykių teismuose”, - sako organizacijos “Moters pagalba moteriai” darbuotoja Marina Bautrėnienė.

Lietuva ne itin gražiai atrodo Europos statistikos veidrodyje. Negalime pasididžiuoti atlyginimų, pensijų dydžiu, šiurpiname pasaulį savižudybių skaičiumi, mūsų vaikai mokyklose patiria itin daug patyčių. Statistikos biuras “Eurostat” įvardijo Lietuvą ir kaip skyrybų rekordininkę.

Lietuvoje ir Čekijoje vienam tūkstančiui gyventojų tenka daugiau nei trejos skyrybos. Tuo tarpu Italijoje 2 ištuokos tenka 10 kartų didesniam gyventojų skaičiui, Airijoje 10 tūkstančių gyventojų tenka 7 ištuokos. Europos Sąjungos vidurkis - 2,1 skyrybų tūkstančiui gyventojų.

Lietuvoje skyrybų skaičius pradėjo didėti 1970-aisiais. 2000 metais tūkstančiui gyventojų teko 4,8 vedybų ir 3,1 skyrybų. Per pusšimtį metų situacija labai pasikeitė, pavyzdžiui, 1950 -aisiais skyrybų procentas Lietuvoje buvo toks nedidelis kaip dabar yra Italijoje.

Maždaug penktadalis porų Lietuvoje išsituokė nepragyvenę santuokoje 10 metų, 13 proc. - antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį, 3 proc. - pragyvenę santuokoje daugiau nei 25 metus. Vidutinė buvusios santuokos trukmė - apie 12 metų.