Visraktis į žudynių pasaulį - amfetaminas Pereiti į pagrindinį turinį

Visraktis į žudynių pasaulį - amfetaminas

2008-05-14 12:13

Kauno teisėsaugininkų įdirbis tiriant rezonansines bylas neatitinka V.Grigaravičiaus teiginių apie kolegų iš laikinosios sostinės neveiklumą

(Pabaiga. Pradžia Nr. 239)

Kauno teisėsaugininkų įdirbis tiriant rezonansines bylas neatitinka V.Grigaravičiaus teiginių apie kolegų iš laikinosios sostinės neveiklumą

(Pabaiga. Pradžia Nr. 239)

Netrukus prabilo “Agram” Kauno teisėsaugos veteranų teigimu, versijos, dėl ko buvo sušaudyti keturi Egidijaus Gaudzevičiaus-Lašo grupuotės nariai ir pasikėsinta į penktojo gyvybę, - dvi: ji turėjo nemažai pelno iš spirito kontrabandos (sifonų užpildymu bei gamyba jais besiverčianti UAB “Raigeda”, kurioje oficialiai dirbo grupuotės vadovas, tebuvo priedanga) ir amfetamino gamybos turimose narkotikų laboratorijose.

Operatyvinę informaciją, kieno tai gali būti darbas, Kauno ONTT turėjo jau po dviejų dienų, tačiau taktiniais sumetimais pirmasis įtariamasis sulaikytas tik baigiantis mėnesiui. Už šį nusikaltimą nuteisti keturi su Ričardo Baratinsko-Marafono grupuote sieti asmenys. Tačiau į teisiamųjų suolą sėdo tik šios užsakomosios žmogžudystės organizatoriai bei vykdytojai (kai kurie iš jų atliko abi funkcijas). Užsakovo, kaip dažniausiai būna, tarp nuteistųjų nebuvo.

“Kauno dienos” šaltinių teigimu, asmenys, turėję naudos iš susidorojimo su “Lašo” grupuote, šiuo metu sulaikyti.

Analizuojant operatyvinę informaciją, gautą tiriant pirmosios amfetamino laboratorijos demaskavimą, 2000-2001-ųjų sandūroje pakaunėje aptiktos dar trys panašios laboratorijos (dvi iš jų priklausė jau “daktarų” aplinkos žmonėms), o 2001-ųjų pabaigoje - dar trys (Prienų, Marijampolės bei Molėtų rajonuose) jau siejamos su “daktarų” “bachūrais” (pagal nusikaltėlių žargoną - asmenims, neinantiems į jokius kontaktus su teisėsaugininkais).

Tų pačių 2000-ųjų vasarą prie savo namų Laisvės alėjoje, “Metropolio” restorano kieme, buvo nušautas ir Ramūnas Kuzminas, pravarde Ramaškė, vadovavęs iš bendrojo Kauno kriminalinio konteksto išsiskyrusiai grupuotei, kurios nariai išsišaudė nepasidalydami netikėtai užgriuvusiu nemažu pelnu. Kiti, o, kaip manoma, ir pats grupuotės vadeiva, nukentėjo dėl to, kad nepanoro paklusti seniesiems Kauno nusikalstamo pasaulio lyderiams, nesugebėjusiems savarankiškai žengti koja kojon su laiku.

R.Kuzminas nušautas vidury baltos dienos. Šiam susidorojimui panaudotas iki tol mažai Kaune girdėtas automatinis ginklas “Agram 2000”, dėl savo greitošaudos - apie 200 šūvių per minutę, dar vadinamas automatu-kulkosvaidžiu. Šiuo ginklu nušauti trys Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai: šį pasmerktųjų sąrašą 1998-ųjų rudenį pradėjęs “daškiniams” priskiriamas Aidas Visockas, R.Kuzminas (solidžiausia figūra šiame mirtininkų sąraše) bei Vidmantas Mickevičius, pravarde Kryžius, operatyvininkų duomenimis, pavadavęs R.Daškevičių šiam kalint. Su Kryžiumi susidorota 2002-ųjų balandį, praėjus pusmečiui nuo to lemtingo “daškiniams” 2001-ųjų lapkričio 24-osios vakaro, kai Vilniaus picerijos “St.Valentino” tarpduryje buvo pakirstas jų lyderis Daškė.

Paslaptingas ginklų arsenalas

R.Daškevičius, siekęs Kauno nusikalstamo pasaulio piramidės viršūnės bet kokia kaina, todėl teisėsaugininkų priskiriamas didžiausios rizikos grupės nusikaltėliams, nužudytas lygiai po mėnesio, kai iš Vilniaus kolonijos anksčiau laiko buvo išleistas kriminalinė miesto legenda H.Daktaras.

Mėnuo prieš šį nemažą rezonansą turėjusį H.Daktaro paleidimą Kauno ONTT Šilainiuose, Kuršių gatvės garažų masyve, aptiko ginklų arsenalą: trys automatai (vienas iš jų - “Kalašnikov” su dviem dėtuvėmis), mažo kalibro šautuvas su optiniu taikikliu, per tūkstantis įvairių šaudmenų, keturi įvairių tipų reaktyviniai sviediniai, keturios granatos, trys sprogstamieji mechanizmai su mikroschemomis ir paleidimo pulteliu, per dešimt sprogstamųjų imitacinių paketų, apie dvidešimt detonatorių, keletas briketų sprogstamosios medžiagos.

Visa tai aptikta tikrinant operatyvinę informaciją, gautą tiriant jau minėtos “Marafono” nusikalstamos grupuotės veiklą.

Jau nustatyta, kad šiame išnuomotame garaže laikyta ginkluotė priklausė vienai prie “daktarų” besišliejančiai grupuotei, aktyviai besireiškiančiai ir dabar. Deja, įrodyti šios ginkluotės, kaip manoma, perimtos iš besitraukiančios sovietinės kariuomenės arba pavogtos iš taip pat nemažai jos turėjusios Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, priklausomybės nepavyko. Padėti operatyvininkams ekspertai buvo bejėgiai.

Kiek Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų nužudymų gali padėti atskleisti prieš ketverius metus Kauno ONTT atsitiktinai aptiktas pirmasis šalyje narkotikų gamybos fabrikas ir šią pelningą nusikalstamą veiklą lydėję iki tol ir po to Kauno nusikalstamame pasaulyje vykę vaidai, dažnai spręsti ir švinu, parodys laikas. Žinoma ir tai, kad kartais viešumon iškilusiais įvairių grupuočių tarpusavio vaidais meistriškai pasinaudodavo treti, šiek tiek vyresni, galbūt todėl ne tokie karštakošiai.

Viena galva liko sveika

Apie sėkmingą buvusio “Ramaškės” grupuotės nario Dariaus Steponavičiaus nužudymo 1992-ųjų vasarą bei po metų Vilijampolėje įvykusio pasikėsinimo į kitus tos pačios grupuotės atstovus - Vidmantą Urnikį ir Valdemarą Raudonį - tyrimą jau buvo skelbta. Artimiausiu metu gali būti paskelbta ir apie paties šios tarpusavyje susipešusios grupuotės lyderio R.Kuzmino nužudymo atskleidimą bei įmintą “Kryžkelės” - vienos iš po “daktarų” sparnu buvusios grupuotės lyderio Artūro Šato žūties 2002-ųjų pavasarį paslaptį.

Vasarą buvo skelbta, kad iš mirties taško pajudėjo dar vieno buvusio “daškinio” Gintauto Bakanausko-Bakano, su kuriuo iš įkalinimo grįžęs ir vėl visą valdžią savo rankose norėjęs uzurpuoti šios grupuotės vadeiva tvarkėsi ypač sunkiai, nužudymo 1997-ųjų rudenį netoli namų Partizanų gatvėje, byla. Kaip jau rašyta, kitos ne mažesnės Kauno įžymybės Saturno Dubininko, pravarde Satas, apsaugai vadovavęs G.Bakanauskas nušautas tuo pačiu ginklu kaip ir vienas Rusijos nusikalstamo pasaulio atstovas Kaliningrade.

Į kai kuriuos ne vienerius metus kamavusius klausimus padėjo atsakyti 37-erių metų samdyto žudiko Leonido Paršukovo, ieškoto ir Rusijos kriminalistų, ir Interpolo, sulaikymas per bendrą Kauno ONTT ir kolegų iš Vilniaus operaciją Šilainiuose tų pačių 2001-ųjų gruodį, t.y. praėjus pusantro mėnesio po H.Daktaro paleidimo ir pusei mėnesio po R.Daškevičiaus nužudymo.

Šis Lionios Piterskij pravardę turintis bei užsakomaisiais nužudymais ne tik Kaliningrado srityje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje bei kitose aplinkinėse valstybėse įtariamas Afganistano karo veteranas Kaune sulaikytas su užtaisytu 9 mm kalibro pistoletu “Browning” kišenėje. Net neabejojama, kad pakeliui į dar vieną panašią užduotį, duotą jį tomis dienomis globojusių ir net vieno grupuotės nario bute apgyvendinusių “daškinių”. Prielaidos “ką?” - dvi: pagal vieną versijų, šio samdomo žudiko paslaugų prireikė tarpusavyje po lyderio žūties dėl turto susipjovusiems patiems “daškiniams” (pagal šią versiją nušautas turėjo būti vienas iš likusių gyvų grupuotės lyderių), kita prielaida - užtaisyto ginklo kulkos buvo skirtos kažkam iš panašaus rango “daktarų”.

L.Paršukovas neslėpė sulaikytas toli gražu ne pirmosios viešnagės Lietuvoje metu. Vien 2000-2001-aisiais jis nelegaliai, apsivyniojęs folija - kad suklaidintų modernią Lietuvos pasieniečių stebėjimo aparatūrą, kirtęs Lietuvos valstybės sieną ties Kaliningradu septynis kartus.

Dalį slaptažodžio žinojo vokiečiai

2002-aisiais Kauno ONTT bendromis jėgomis su kolegomis iš Policijos departamento pavyko demaskuoti pagrindiniame šalies greitkelyje plėšikavusią sunkiasvorių transporto priemonių grobikų grupuotę, kurią sudarė jau minėta “daktarams” atskaitinga “Kryžkelės” grupuotė, kuriai vadovavo A.Šatas, nušautas tų pačių metų pavasarį prie Raudondvario plento daugiabučio, kuriame gyveno.

Ši gauja dėl egzotiškų kai kurių jos narių pravardžių (Beždžionė, Asilas) teisėsaugininkų praminta “zoologijos sodu”. Jos siautėjimo greitkelyje Klaipėda-Kaunas-Vilnius aukomis buvo tapę tranzitu per Lietuvą vykę tolimųjų reisų vairuotojai iš Latvijos, dėl to ši kaimyninė valstybė net buvo paskelbusi Lietuvai notą.

Paaiškėjo, kad “zoologijos sodo” nusikaltimai pakaunėje tėra lašas jūroje prieš tai, ką šios “daktarų” torpedos išdarinėjo Vokietijoje. 2003-iųjų pabaigoje Kauno vyriausiajame policijos komisariate lankėsi Vokietijos Ferdeno miesto prokuratūros atstovai. Remdamiesi teisinės pagalbos sutartimi, svečiai paprašė Kauno operatyvininkų pagalbos tiriant sunkiasvorių vilkikų grobimus šalyje: 2002-2003-iaisiais Vokietijos keliuose pagrobta apie 100 vilkikų.

Padedant kauniečiams, įtariamieji nustatyti. Tokiomis aplinkybėmis sulaikyti buvę “Ramaškės” grupuotės nariai - gerai žinomi ilgapirščiai: Dinaras Užkuraitis, Artūras Balnanosis ir Vidmantas Urnikis. Juos sulaikius ir pajudėjo iš mirties taško jau minėtos D.Steponavičiaus nužudymo bei pasikėsinimo į kitus buvusius “Ramaškės” gaujos narius - V.Raudonį ir V.Urnikį bylos, kuo linkęs girtis policijos generalinis komisaras V.Grigaravičius. Tai, kad vienas iš sulaikytųjų - pats V.Urnikis, tik patvirtina Kauno ONTT operatyvinę informaciją apie šios grupuotės skilimą ir vaidus praėjusio dešimtmečio pradžioje.

Maža to, operatyvinė informacija teigia, kad minėtų “Ramaškės” grupuotei priskiriamų ilgapirščių interesai buvo susikirtę ir su “Kryžkelės” arba A.Šato gaujos, plėšikavusios ir Vokietijos greitkeliuose, interesais. Versija, kad A.Šatas nušautas dėl šių konfliktų, šiandien - pagrindinė.

Teisėsaugos veteranų pastebėjimu, A.Šato, kaip ir R.Kuzmino ar R.Daškevičiaus, likimai tipiški: “Nusikalstamo pasaulio lyderių klestėjimo laikotarpis labai ribotas. Viena pagrindinių priežasčių - vos 3 milijonus gyventojų turinti Lietuva - pernelyg maža, kad galėtum išvengti anksčiau ar vėliau gresiančio vadinamojo šešėlinio konkurentų teismo. Kol kas labiausiai tai sekasi seniesiems Kauno “daktarams”, pragyvenusiems jau ne vieną jaunesnį ir, atrodė, gudresnį konkurentą”.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų