Lietuvos premjeras Andrius Kubilius antradienį šiurkščiu tautinės nesantaikos kurstymu pavadino išpuolius lietuvių gyvenamame Lenkijos Punsko valsčiuje, kur buvo užtepti lietuviški užrašai.

"Jaučiu savo asmeninę pareigą kategoriškai smerkti bet kokį tautinės nesantaikos kurstymą čia, Lietuvoje. Tikiu, kad Lenkijos valdžia elgsis taip pat, nes tai, ką matėme vakar televizijos reportažuose iš Punsko, yra ne kas kita kaip tautinės nesantaikos kurstymas ir labai šiurkštus", - interviu Lietuvos radijui sakė premjeras.

Lenkijos užsienio reikalų ministras antradienį taip pat pasmerkė pasienio rajonuose įvykdytus išpuolius prieš lietuviškus užrašus ir pabrėžė, kad bus imtasi priemonių rasti kaltininkus bei atlyginti žalą.

"Ieškome incidento Punske kaltininkų, atitaisysime žalą. Mažumos turi teisę į dvikalbius ženklus", - socialiniame tinkle "Twitter" antradienį parašė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Lenkijos Punsko savivaldybėje, kur gausu lietuvių gyventojų, pirmadienio naktį raudonos ir baltos spalvos dažais užtepti lietuviški miestelių ir kaimų pavadinimai, išpaišyti lenkų nacionalistų organizacijos ženklai.

Lenkijos URM pranešime spaudai tai apibūdino kaip "chuliganišką išpuolį".
Punsko valsčiuje raudonos ir baltos spalvos dažais buvo užtepta 12 lietuviškų miestelių bei kaimų pavadinimų, nuniokotas Punske esantis paminklas, skirtas pirmojo lietuviško vaidinimo šimtmečiui. Ant jo esantis užrašas taip pat užpaišytas balta ir raudona spalvomis, parašytas žodis "Falanga". Taip vadinosi anksčiau veikusi radikali dešinioji lenkų nacionalistinė organizacija. Kalaviją laikanti ranka - šios organizacijos simbolis.

Remiantis Lenkijos tautinių mažumų įstatymu, Punsko savivaldybėje 2009 metais pakabinti ženklai, kuriuose miestelių pavadinimai parašyti ir lenkiškai, ir lietuviškai. Lietuvos įstatymai dvikalbių užrašų neleidžia, tačiau Vyriausybė svarsto tokią galimybę. Kai kuriuose Lietuvos rajonuose dvikalbiai gatvių pavadinimai kabo neteisėtai.