Kitą savaitę naujuoju kultūros ministru turėtų tapti 41 metų Vilniaus dailės akademijos prorektorius studijoms Arūnas Gelūnas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sutiko skirti jį ministru vietoj ligšiolinio ministerijos vadovo Remigijaus Vilkaičio.
A.Gelūnas kupinas pertvarkos kultūros srityje planų, tačiau mato ir R.Vilkaičio pradėtus darbus, kuriuos planuoja tęsti bei plėtoti.
– Kokius matote didžiausius iššūkius kultūrai? Ar tik pinigų stygius yra didžiausia bėda?
– Iššūkių tikrai daug. Ne vien pinigų stygius yra bėda, nors jie, be abejo, visuomet labai svarbūs. Lietuvoje susiklostė tokia gana įprasta situacija, kad kultūra, deja, laikoma šiek tiek marginaline sritimi. Keisti tokį požiūrį irgi yra vienas iššūkių, vienas uždavinių.
Skaitydami tiek Lietuvos, tiek užsienio ekonominę spaudą matome, kad finansinė padėtis tebėra įtempta, todėl sunkmetis visose srityse, įskaitant ir kultūrą, dar bent kurį laiką tęsis. Su tuo, deja, reikia susitaikyti.
Tad manau, kad susidursime su gana dideliu poreikiu peržiūrėti esamą kultūros finansavimo sistemą ir kiek įmanoma bandysime programuoti ES piniginę paramą šiai sričiai. Tai bus vienas didžiausių iššūkių.
Kita vertus, dabar egzistuojanti kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo sistema irgi reikalauja peržiūros. Daug kas sutinka, kad ji yra archajiška ir neatitinka šiuolaikinės visuomenės poreikių. Tad ją ketiname peržiūrėti ir siūlysime reformuoti.
– Kaip ta sistema galėtų keistis?
– Galėtų keistis panašiai kaip egzistuoja Šiaurės valstybėse ir kai kuriose kitose Europos šalyse, kuriose kultūros formavimas yra atskirtas nuo įgyvendinimo. Ne kartą jau esu tai minėjęs – patvirtintose kultūros politikos gairėse esame numatę diegti binarinį modelį, tai yra, kad Kultūros ministerija formuotų politiką šioje srityje, bet ją įgyvendintų Kultūros taryba, kurioje dirba ekspertai. Jie turėtų būti rotuojami, reikėtų pasitelkti užsienio ekspertus.
Tai, tikimės, padarys šią sistemą maksimaliai skaidrią ir efektyvią.
– Ar esate tikras, kad po numatomų pertvarkų ateityje bus išvengta tokių bėdų, dėl kurių kartais kultūros srityje kyla įvairiausių skandalų, pavyzdžiui, dėl "Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009" projekto finansavimo ir panašių?
– Neabejoju, kad padėtis tikrai pagerėtų.
– Kodėl?
– Nes pasitikėjimas ekspertais yra gana didelis ir tai yra vienintelis šiuolaikinės visuomenės pasirinkimas.
– Ar tų ekspertų Lietuvoje yra pakankamai?
– Kai kuriose srityse nepakankamai. Mažos valstybės, tokios kaip, pavyzdžiui, Suomija, į kurias mes žiūrime kaip į tam tikrą gerą pavyzdį, kviečiasi užsienio ekspertus. Man pačiam pernai teko būti ekspertu Suomijoje, patarti kai kuriais kultūros, meno klausimais. Tai visiškai normali, įprasta praktika. Beje, estai šioje srityje mus jau yra aplenkę. Jie jau kur kas anksčiau pasitelkdavo tarptautinius ekspertus tiek aukštojo mokslo, tiek kultūros projektams vertinti.
– Bet ekspertus vis vien skirtų Kultūros ministerija?
– Siektume maksimalaus šios sistemos, kurią, beje, dar reikia peržiūrėti ir patvirtinti, skaidrumo. Įvairios institucijos galės deleguoti tam tikrus ekspertus, be to, panašiai, kaip dabar yra Mokslo taryboje, jie galės ir patys pasisiūlyti. Jeigu jų kvalifikacija bus pakankamai aukšta, jie tikrai galės dirbti toje sistemoje ir būti ekspertai Lietuvai renkantis prioritetus kultūros ir meno srityje.
– Jus delegavo Tautos prisikėlimo partija, vadovaujama Arūno Valinsko. Ar jis žino apie jūsų štai tokią pertvarkų viziją, ar jai pritaria?
– Taip, esame su juo ir kitais partijos atstovais apie tai kalbėję. Parama yra.
– Ligšioliniam kultūros ministrui R.Vilkaičiui Tautos prisikėlimo partija priekaištavo dėl bendravimo su partija ir jos frakcija Seime stokos. Nesibaiminate tokio paties likimo?
– Atsakyčiau, kad esu gana drąsus žmogus. Nutarėme bendrauti su Tautos prisikėlimo partija. Esu bendravimo šalininkas, užsidarymo priešininkas, manau, kad ministras turi kuo daugiau bendrauti su įvairiomis interesų grupėmis.
– Ar ketinate pertvarkyti ir visą Kultūros ministeriją?
– Į šį klausimą turbūt galėčiau atsakyti šiek tiek vėliau, nes turėčiau detaliau susipažinti su ministerijos atliekamomis funkcijomis. Kiek man žinoma, kai kurie padaliniai yra tikrai perkrauti darbu. Todėl reikėtų atlikti funkcijų auditą.
– Ministrui R.Vilkaičiui buvo priekaištaujama, kad, esant mažai lėšų, jis visai neturi prioritetų, kur jas skirti. Kokie būtų jūsų prioritetai?
– Absoliutus prioritetas yra atsigręžti į Lietuvos žmones. Čia beveik cituoju Prezidentės metinį pranešimą. Tai yra, ką jau esu kalbėjęs ir anksčiau, mažinti centro ir regionų atskirtį. Kultūrą suvokiu ne tik kaip aukštąją kultūrą ir jos vartojimą miestuose, bet taip pat kaip kultūros veiklų prieinamumą tiek vaikams, tiek suaugusiems Lietuvos žmonėms visuose šalies regionuose. Čia absoliučiai svarbiausias mano prioritetas.
Valstybės pažangos taryboje, kurios narys esu, vienas svarstomų klausimų kaip tik ir yra tas, kokiais būdais užtikrinti, kad Lietuvos žmonės patikėtų savo kūrybinėmis galiomis. Manau, kad kultūra yra puikus įrankis tam pasiekti.
– Ar yra ministro R.Vilkaičio darbų, kurie verti dėmesio ir tęstinumo?
– Manau, kad ministras R.Vilkaitis irgi turėjo tą viziją, kad veš kultūrą į regionus. Buvo keletas beįsibėgėjančių projektų. Jie, be abejo, bus tęsiami.
Taip pat jo prioritetas buvo paveldo priežiūra. Paveldą mes visi suvokiame kaip prioritetą, bet ši sritis sudėtinga, nes egzistuoja įtampa tarp konservatyvaus ir perdėm šiuolaikiško paveldo traktavimo. Mano užduotis bus atrasti tam tikrą pusiausvyrą, ieškoti dialogo ir rasti išmintingus paveldo priežiūros ir pritaikymo šiuolaikinėms reikmėms, kultūriniam turizmui sprendimus. Suprantu, kad tai nelengvas uždavinys, bet, ko gero, kalbantis, diskutuojant, išgirstant įvairias nuomones, rasti tuos sprendimus įmanoma.
– Ką darysite su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovu Gintautu Kėvišu, kurio veikloje Valstybės kontrolė rado daug pažeidimų, biudžetui kainavusių nemažai milijonų?
– Man tiesiog reikėtų susipažinti su visa Valstybės kontrolės išvada – kas ten rašoma, kokios bėdos nustatytos, kaip jas rekomenduojama spręsti. Jeigu tai tiesioginė išvada, tai ją, be abejo, reikės vykdyti. Čia, turbūt, ne diskusijos objektas.
– Pritariate ministro R.Vilkaičio nuostatai, kad "jeigu nėra knygų ir pinigų, tai bibliotekos geriau tegu užsidaro"?
– Nepritariu. Pasisakau už bibliotekų tinklo plėtrą ir modernizavimą. Nekelia abejonės faktas, kad mažame miestelyje biblioteka neretai tampa vieninteliu kultūros sklaidos židiniu.
– Koks bus pirmas jūsų darbas atsisėdus į ministro kėdę?
– Apsiprasti su pasikeitusiu gyvenimu ir susipažinti su situacija ministerijoje, jos struktūra. Tiesą sakant, mano pirmas darbas bus tęsti jau pradėtus darbus, nes šiuo metu Seime beveik finišuoja Kultūros politikos kaitos gairių projektas. Tebesu darbo grupės narys ir tas gaires matau kaip labai svarbią savo būsimos veiklos programą.
– R.Vilkaitis buvo beveik neprieinamas žurnalistams. Kaip jūs elgsitės?
– Aš tikrai būsiu prieinamas žurnalistams.
Naujausi komentarai