Tris paras buvusiose fabriko patalpose dirbę architektai užkorė nelengvą naštą vertinimo komisijai - po ilgų diskusijų vietoje trijų ji išrinko keturis "Lituanicos" dirbtuvių finalistus. Jiems pasiūlyta detalizuoti projektus, konkurso nugalėtojas paaiškės gruodžio pradžioje.
"Esame labai patenkinti, kad nusprendėme rengti vizijų konkursą. Konkurse išryškėjo trys tradicinės kryptys, atrinkome po vieną krypties atstovą. Buvo viena komanda, kuri pasirinko netradicinę, labai originalią kryptį. Mums pasirodė, kad vertą šią viziją dar pagvildenti ir pamatyti tolimesnius rezultatus", - komentavo konkursą organizavusios bendrovės "Baltisches Haus" direktorius Saulius Buteliauskas. Pasak jo, komisijos nuomonė buvo gana vieninga, keturios laimėjusios komandos nuo likusių septynių atitrūko gana žymiai.
"Lituanicos" dirbtuvių metu ieškota geriausių urbanistinių ir architektūrinių idėjų vystyti 11 ha teritorijai tarp Kauno pilies ir Petro Vileišio tilto. Nugalėtojais paskelbtos komandos sudarytos ne tik iš vietinių architektų. "Dviejų Grupė +" (Gintaras Balčytis, Linas Tuleikis, Kęstutis Vaikšnoras, Paulius Vaitiekūnas, Darius Čiuta) - iš Kauno; GSGS (Gintaras Klimavičius, Saulius Pamerneckis, Gintaras Čaikauskas, Sigitas Kuncevičius) - iš Vilniaus; "Karres en Brands Landscape architecture & Urban planning" (Charlotte Ernst, Tadas Jonauskis, Justina Muliuolytė, Milda Jusaitė, Algimantas Neniškis) - iš Olandijos; MAJ.GAM (Gintaras Prikockis, Asta Prikockienė, Andrius Kenstavičius, Marius Ščerbinskas, Mažvydas Zajankauskas, Justas Prikockis) - iš Kauno.
Šiems architektams pasiūlyta toliau varžytis konkurse, detalizuoti projektus pagal vertinimo komisijos komentarus ir patikslintas sąlygas. Konkurso "Lituanica" nugalėtojas paaiškės gruodžio pradžioje, jam bus pasiūlyta derėtis dėl teritorijos raidos programos kūrimo. Ji, tikimasi, bus parengta iki 2010 metų kovo mėnesio, po to bus rengiamas teritorijos detalusis planas. Pirmojo etapo statyba numatoma 2013 metais.
Taip savo vizijas pristato jų autoriai:
"Dviejų Grupė +" - vizija "Taktas"
Naujasis kvartalas - tai jungtis tarp Senamiesčio ir Panerio parko. Šiame kvartale, kaip ir gyvenime, egzistuoja du lygiagretūs pasauliai - pragmatiškas ir romantiškas. Čia organizuojamos didžiosios komercinės erdvės, kuriomis gali judėti, neišeidamas į lauką. Virš jo - romantiškas pasaulis, kur judama jaukiomis lauko erdvėmis, apsamanojusiu grindiniu gatvelėmis aukštyn ir žemyn, apsuptomis nedidelėmis kavinėmis ir parduotuvėlėmis, virš kurių įsikūrę gyventojai.
Kvartalas be konkurencijos kitiems panašiems komerciniams dariniams mieste, nes koncentruoja daug funkcijų ir yra unikalioje miesto vietoje, tačiau ne konkuruoja su Senamiesčiu, o veikiau kuria sandraugą, leidžiančią kartu pasiūlyti pilną gamą kultūrinių ir komercinių paslaugų.
Kvartalas savo funkcine kakofonija siūlo laisvės sampratą, kur gali būti šalia ir didelis ir mažas. Skersai kvartalą perrėžia kultūrinė funkcija - miesto muziejus, kuris vizualiais ryšiais persipina su komercinėmis erdvėmis.
Kompleksas numatomas statyti iš natūralių vietinių medžiagų - tai mažina transporto poreikius ir tuo pačiu taršą. Neries pakrantėje įrengiamas Panerio parkas, kuris jungia Santakos parką su Kleboniškio mišku, tenkinantis net kelių miesto rajonų gyventojų poreikius. Parkas turi betarpišką jungtį su projektuojamu kvartalu. Šalia pėsčiųjų takų įrengiami dviračių takai, prie gyvenamų pastatų įrengiamos dviračių saugyklos.
"GSGS" - vizija "Delta"
Ši vizija - tai reakcija į gamtos aplinką, istorijos palikimą, šios dienos poreikius. Stengtasi tai suderinti ne drastiška forma, o ramiai, atsižvelgiant į aplinką. Nagrinėjama teritorija kadaise buvo užliejama potvynių metu, todėl ji niekada nebuvo užstatyta taip, kaip miesto centras. Vyrauja linijinis užstatymas link vandens. Po karo pastatyta "Lituanicos" gamykla visiškai suardė šiuos ryšius su vandeniu, užgožė gamtą. Vizijoje siekiama grįžti prie natūralių miesto raidos dėsnių, atstatyti gamtos karkasą, pagarbiai elgtis su Senamiesčio pastatais. Naujasis pastatas transformuojamas taip, kad miestas atsivertų į upę. Architektūra turi būti šiuolaikinė, tačiau priderinta prie Senamiesčio aplinkos. Jonavos gatvė ties "Lituanica" - paverčiama pėsčiųjų alėja. Natūraliomis Senamiesčio gatvelėmis atsiveria pėsčiųjų takai link vandens. Neries krantinės tvarkymas priklausytų nuo pilies tvarkymo. Jei su Nerimi būtų sujungtas apsauginis griovys, būtų galima kiek pakeisti upės pakrantės liniją, pagilinti ją. Krantinėje - minimalūs pakeitimai, pavyzdžiui nusileidimai prie vandens. Ateityje čia galėtų būti įrengtos plūduriuojančios salos, keičiantis upės lygiui, jos nenukentėtų. Teritorijoje numatyta įrengti amfiteatrą, po juo - visuomeninę erdvę, pavyzdžiui, konferencijų rūmus. Teritorija tarp pilies ir vadinamosios autobusų stoties tiktų aikštei, kurioje įsikurtų modernus turgelis. Pėsčiųjų srautai galėtų judėti dviem lygiais - pakeltas pėsčiųjų takas dabartinės "Lituanicos" virš amfiteatro ir nusileistų į turgelį. Po pasažus, praėjimus, miestiečiai iš Senamiesčio tiesiai praeiti iki upės. Transporto žiedas turėtų būti naikinamas nukreipiant eismą po žeme, o įvažiavimas į tunelį turėtų būti kiek įmanoma toliau atitrauktas nuo Senamiesčio, kitoje P.Vileišio tilto pusėje.
"Karres en Brands Landscape architecture & Urban planning" - vizija "Balkonas"
Nagrinėjama teritorija yra jungtis tarp miesto, parko ir Neries upės. Unikali Senamiesčio vieta tarp dviejų upių suteikia galimybę Kaunui išnaudoti dviejų upių krantus. Krantinės turi tapti pagrindine viešąja erdve kiekvienam kauniečiui, traukos objektais miesto svečiams. Senamiestis privalo susijungti ir su Neries upe. Sąryšis turi būti ne vien tik vizualinis, bet ir fizinis. Molas, vedantis iš gatvių vandens link, atveria vaizdus, o takai slėnio apačioje sukuria naujas galimybes pajausti vandenį, išnaudoti pėsčiųjų takus, terasas. "Lituanicos" teritorija unikali tuo, kad čia pagrindinės Senamiesčio gatvės prasitęsia iki pat vandens. Tai sukuria galimybę tęsti Senamiesčio morfologiją - pastatai žemi, bet tankumas - didelis.
Kitas svarbus aspektas - viešųju erdvių įvairovė. Ryšys tarp uždaros ir atviros, privačios ir viešos erdvės sukuria kviečiančią, jaukią ir lengvai pasiekiamą aplinką. Arti išdėstyti požeminiai garažai, kasdieninės ir laisvalaikio funkcijos sukuria tikrą komfortą prie Neries upės.
Kitas svarbus aspektas yra viešųju erdvių įvairovė. Ryšys tarp uždaros ir atviros, privačios ir viešos erdvės sukuria kviečiančią, jaukią ir lengvai pasiekiamą aplinką. Arti išdėstyti požeminiai garažai, kasdieninės ir laisvalaikio funkcijos sukuria tikrą komfortą prie Neries upės.
"MAJ.GAM" - vizija "Dambų parkas"
Kvartale pratęsiami ir apjungiami dviejų pagrindinių Senamiesčio pėsčiųjų gatvių srautai. Suformuojami pėsčiųjų takai nusileidimui prie Neries, krantinėje nutiesiama dviračių ir pėsčiųjų trasa. M.Valančiaus gatvės tąsoje projektuojamas pėsčiųjų tiltas per Nerį. Dabartinė automobilių stovėjimo aikštelė prie pilies pertvarkoma į Pilies ir kongresų rūmų aikštę, turinčią betarpišką ryšį su Nerimi. Komercinės M.Daukšos gatvės tąsoje projektuojamas prekybos centras su ūkininkų turgumi. M.Valančiaus (kultūros ir meno) gatvės pabaigoje formuojamas kongresų rūmų kvartalas.
Prekybos centras ir kongresų rūmai sujungiami pasažais, praėjimais, būdingais Kauno senamiesčio kvartalams. "Lituanicos" kvartalas skaidomas į tris dalis, artimas Kauno senamiesčio kvartalų dydžiui. Teritorija už buvusios Senamiesčio ribos formuojama sąmoningai nesilaikant Senamiesčio užstatymo principų.
Pirmajame etape turėtų būti sutvarkoma dabartinė "Lituanicos" kvartalo teritorija, šiaurinėje jos pusėje įrengiama požeminė gatvė į Senamiestį ir požemines automobilių stovėjimo aikšteles. Po to turėtų būti įrengiamas požeminis garažas, Pilies - kongresų rūmų aikštė, pastatomi kongresų rūmai. Trečiajame etape turėtų būti pertvarkomas Jonavos gatvės transporto žiedas įrengiant pravažiavimą po Vilijampolės tiltu. Transporto gatvė Neries krantinėje įrengiama po žeme, žiedo teritorija užstatoma pastatais.
Naujausi komentarai