Kad gyventojai ryžtųsi modernizuoti daugiabutį, griebiamasi įvairiausių mechanizmų. Vienas jų – tipiniai projektai, kurie, kaip žadama, sumažins galvos skausmą rengiant projektą ir ieškant lėšų jam apmokėti.

Siūlo ne vien šiltinimą

Namų modernizavimas pagal tipinius projektus nereiškia, kad visi atnaujinami namai atrodys vienodai. Parengtuose projektuose tik pristatoma, kaip turi būti perdaroma pastato architektūrinė ir konstrukcinė dalys, vidaus vandentiekis ir nuotekos, šildymas, vėdinimas, vidaus elektrotechnika ir kita – iš viso yra 12 projekto sudedamųjų dalių. Namas, pasirinkęs tipinį projektą, nebūtinai turi taikyti visas siūlomas priemones.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) užsakymu daugiabučiams namams modernizuoti rengiami tipiniai projektai – 6 jau patvirtinti, likusius 35 tikimasi patvirtinti iki kitų metų pavasario.

Priemonės, kurios siūlomos tipiniuose projektuose, siejamos ne tik su energetinio efektyvumo didinimu – įtraukti ir kiti namui funkcionuoti reikalingi dalykai.

BUPA vadovas Algirdas Čepas mano, kad kad žmonės dažniausiai rinksis 3–4 darbų grupes. "Realiai, 100 proc. įgyvendinus tipinį projektą, tai būtų idealus namas ir tai kainuotų labai daug – nuo 3,5 iki 4,5 mln. litų", – preliminarius skaičius įvardijo jis.

Vilniečiai turi patirties

"Turėdama tipinį projektą namo bendrija kreipiasi į architektą-konstruktorių, kad šis pritaikytų tipinį projektą jų namui pagal poreikius ir pageidavimus. Projekto pritaikymas konkrečiam objektui kainuoja apie 5–7 tūkst. litų. Jei projektas būtų užsakytas visoms 12 dalių, rinkoje tai kainuotų 100–150 tūkst. litų. Mes tipinius nusipirkome po 25–30 tūkst. litų", – tipinių projektų naudą apibūdino A.Čepas. Pasak jo, tipinių projektų taikymas taupys valstybės lėšas, užsakovui atpigs projektas.

Tiesa, valstybė šiuo metu 100 proc. kompensuoja išlaidas už visus projektus. Tačiau kompensacija suteikiama tik po to, kai atnaujintame name pasiekiamas numatytas energetinis efektyvumas. Jei bendrija užsisako didelį projektą, pavyzdžiui, kainuojantį 50–70 tūkst. litų, žmonės pirma turi šiuos pinigus sumokėti, o tik vėliau juos atgaus. Pasinaudojant tipiniu projektu, pradžioje reikės daug mažesnių sumų, o vėliau ir jos bus kompensuojamos.

Iki šiol daugumai renovuojamų namų buvo daromi individualūs projektai. Tiesa, Vilniaus savivaldybės užsakymu buvo parengti tipiniai projektai Žirmūnų mikrorajone. "Jie tada buvo pasiutusiai brangūs. Vieni namai pasirinko viską, kas buvo siūloma, kiti – iš dalies", – pavyzdį pateikė BUPA vadovas.

Nemokamai, bet ne bet kam

BUPA užsakymu buvo parengta studija, kai iš kelių tūkstančių Lietuvoje pasitaikančių tipinių serijinių namų buvo atrinkta 90 dažniausiai pasitaikančių. "Iš jų atrinkti 30 namų, kuriuos būtų galima vadinti "didžiausiais rėčiais", jiems buvo užsakyti parengti tipiniai projektai. Dar 11 serijinių namų buvo atrinkti anksčiau. Kadanti tipiniai projektai šiems namams paruošti pagal senesnius norminius dokumentus, dabar jie koreguojami", – pasakojo A.Čepas.

Kadaise daugiabučiai buvo statomi pagal serijinius projektus, jie galėjo kartotis įvairiuose Lietuvos miestuose. Tad nesvarbu, pagal kurio miesto konkretų daugiabutį namą buvo sukurtas tipinis projektas. Kreipęsi į savo savivaldybę, modernizuotis ketinančio namo gyventojai gali sužinoti, ar jų namui yra parengtas tipinis projektas.

Tipiniai projektai bendrijoms bus suteikiami nemokamai. "Nebus taip, kad gaus kas tik nori, bus tam tikras reglamentas, kaip gauti tipinį projektą ir tikslingai panaudoti‘, – patikslino A.Čepas. Mokėti reikės tik už samdyto architekto-konstruktoriaus papildomą darbą, tačiau vėliau ir šios išlaidos bus kompensuojamos.

"Žmogui, net ir nenusimanančiam apie statybas, bus aišku, kaip pastatas galėtų atrodyti ir kokie rezultatai gali būti pasiekti", – tipinio projekto naudą įžvelgė A.Čepas. Tie daugiabučiai, kuriems tipiniai projektai netiks, kaip ir iki šiol užsisakys individualius modernizavimo projektus.

Dalis darbų, numatytų tipiniame projekte:

Aplinkos darbai

Sena nuogrinda demontuojama, klojama nauja nuogrinda iš betono plytelių arba trinkelių. Atkuriamos pažeistos, aptrupėjusios laiptų pakopos ir aikštelės. Įrengiama išorės laiptų ir įėjimo aikštelių apdaila, sutvarkomi įėjimo stogeliai.

Cokolio ir rūsio perdangos šiltinimas

Cokolis šiltinamas 100mm storio polistireninio putplasčio plokštėmis. Cokolio apdaila – dekoratyvinis tinkas atsparus mechaniniams poveikiams. Rūsio perdanga apšiltinama akmens vatos plokštėmis. Plokštės gruntuojamos ir nudažomos.

Fasadų išorinių sienų šiltinimo ir apdailos sistemos įrengimo variantai

Pirmas variantas: fasadai šiltinami akmens vatos plokštėmis. Apdaila – fasadinis dekoratyvinis tinkas. Antras variantas: fasadai šiltinami polistireninio putplasčio plokštėmis. Apdaila – fasadinis dekoratyvinis tinkas. Trečias variantas: fasadai šiltinami dvisluoksne šilumos izoliacija akmens vatos plokštėmis su vėjo izoliacija. Apdaila – fasadinės apdailos plokštės ant metalinio karkaso.

Stogo darbai

Numatomas esamo stogo dangos paviršiaus remontas. Sutapdintas stogas šiltinamas dviejų sluoksnių šilumine izoliacija: pirmas variantas: viršutinis šiltinimo sluoksnis – kietos akmens vatos plokštės, apatinis – polistireninio putplasčio plokštės. Antras variantas: viršutinis šiltinimo sluoksnis – kietos akmens vatos plokštės, apatinis – akmens vatos plokštės. Įrengiami stogo dangos vėdinimo kaminėliai, įrengiama nauja lietaus nuotekų sistema.

Langų ir durų keitimas, balkonų stiklinimas

Visi pastate esantys butų, laiptinių ir rūsio patalpų langai keičiami naujais PVC tipo varstomais langais su dviejų stiklų stiklo paketais, vienos kameros. Balkonų durys keičiamos naujomis plastikinėmis. Įėjimo į pastatą lauko durys keičiamos naujomis metalinėmis apšiltintomis. Tambūro durys keičiamos naujomis plastikinio profilio rėmo durimis su pritraukimo mechanizmu. Demontuojamos visos balkonų aptvarinės plokštės. Balkonams stiklinti numatomos plastikinės vitrinos šalto profilio.

Vėdinimas

Atnaujinant (modernizuojant) daugiabučių namų vėdinimą, diegiant mechanines sistemas, galimi keli techniniai sprendimo būdai – centrinė ir decentralizuota vėdinimo sistema. Tačiau esamų daugiabučių namų konstrukcija, pagalbinių inžinerinių patalpų nebuvimas, mažos laiptinės, neleistų suprojektuoti ir sumontuoti kokybiškos vėdinimo sistemos. Decentralizuotai vėdinimo sistemai įdiegti techninių kliūčių beveik nėra. Viena pagrindinių problemų – mažas patalpų aukštis, ankštos erdvės, netinkamas butų išplanavimas. Projekte numatoma sutvarkyti esamus vėdinimo kanalus. Vėdinimo kanalai išvalomi.

Šaltas, karštas vandentiekis

Esami šalto, karšto ir cirkuliacinio vandentiekio stovai, magistraliniai vamzdynai ir karšto vandens gyvatukai keičiami naujais vamzdynais. Vonių patalpose suprojektuoti rankšluosčių džiovintuvai su termostatais, kurie turi būti prijungti lygiagrečiai prie karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacinio stovų.

Buitinis ir lietaus nuotakynas

Magistraliniai vamzdynai klojami grindų konstrukcijoje, arba rūsio palubėje – tikslinti kiekvienam namui atskirai. Nuotakynui valyti stovuose įrengiamos revizijos.

Šildymas

Šia projekto dalimi numatomas esamos vienvamzdės apatinio paskirstymo šildymo sistemos išmontavimas. Projektuojama pastato šildymo sistema – dvivamzdė apatinio paskirstymo šakotinė su vertikaliais stovais.

Šilumos punktas

Objekto šilumos poreikiams tenkinti projektuojamas atskiras automatizuotas šilumos punktas su komercinės šilumos apskaitos sistema, šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemomis.

Vidaus elektrotechninė dalis

Projekte sprendžiami magistraliniai elektros tinklai, elektros jėgos tinklai, elektros apšvietimo tinklai.

Žaibosauga

Ant stogo įrengiama pasyvioji žaibosaugos sistema, kuri yra sudaryta iš trijų pagrindinių elementų: žaibo priėmiklio-žaibolaidžio, įžeminimo laidininko ir įžemintuvo.

Pastaba. Pritaikant patvirtintą tipinį projektą konkrečiam atnaujinamam gyvenamajam pastatui, visas įvardytas konkrečias medžiagas, gaminius, įrenginius galima keisti lygiaverčiais, su ne blogesnėmis savybėmis, nurodytomis techninių specifikacijų reikalavimuose.