Šiais metais baudos už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus buvo didintos jau du kartus, tačiau tai pernelyg nesudrausmino vairuotojų
Nesisaugo ir pėstieji
Rinkos tyrimų bendrovė "GfK CR Baltic" tinklalapio Autoledi.lt užsakymu šį mėnesį atliko apklausą internete, kurioje dalyvavo 1505 Lietuvos gyventojai, kurių amžius – 18–75 metai. Per apklausą respondentų teirautasi, kokius KET pažeidimus jie daro ir kodėl.
Pasak tyrimą atlikusios bendrovės Lietuvos padalinio vadovo Andriaus Norkevičiaus, net ir padidinus baudas už KET pažeidimus, lietuviai jų daryti nevengia, o priežastys ir pasiaiškinimai rodo, kad lietuviams svarbiau savi interesai, o ne saugumas.
"Apklausos rezultatai parodė, kad ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji mėgsta pažeisti taisykles. Dažniausiai pėstieji neleistinoje vietoje kerta gatvę. Beveik du trečdaliai (68 proc.) apklausoje dalyvavusių respondentų prisipažino darantys šį pažeidimą, – pasakojo A.Norkevičius. – Paklausti, kodėl tai daro, du trečdaliai atsakė, kad perėja būna toli arba jos apskritai nėra, tiek pat šį pažeidimą darančiųjų teigė, kad tuo metu nevažiuoja automobiliai, o 41 proc. paaiškino, kad skuba."
Trečdalis respondentų tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui nesegi atšvaito, neturi kito šviesą atspindinčio daikto (liemenės ar žibinto). Dažniausias šio pažeidimo paaiškinimas – tiesiog neturi tokio daikto arba retai vaikšto tamsiu paros metu, o trečdalis šį pažeidimą darančiųjų pamiršta atšvaitą prisisegti.
Penktadalis apklaustųjų pereina važiuojamąją kelio dalį degant raudonam šviesoforo signalui. 82 proc. jų teigia, kad nėra automobilių, du trečdaliai tai paaiškina skubėjimu.
Tik 20 proc. visų apklaustų pėsčiųjų tvirtino nepažeidžiantys KET.
Greičio mėgėjų nestinga
"Ši apklausa dar kartą patvirtino, kad dažniausiai vairuotojai mėgsta viršyti greitį ir kalbėtis telefonu, – teigė A.Norkevičius. – Net pusė vairuotojų prisipažino viršijantys greitį. Šiek tiek mažiau – kalba mobiliuoju telefonu."
Greitį dažniau viršija vyrai (net 59 proc.), o moterys šiek mažiau – 36 proc. Apklausoje dalyvavusių vairuotojų dažniausias pasiteisinimas – skubėjau arba vairuodamas automobilį pasitikiu savo jėgomis.
Kalbėti telefonu penktadaliui šį pažeidimą darančiųjų yra tiesiog įprotis, o dešimtadalis mano, kad tai nėra rimtas pažeidimas, esą niekam jis nekelia pavojaus.
Saugos diržų nesisegantys vairuotojai aiškina, kad jie nepatogūs ir varžo judesius, o kiti mano, kad nesegėdami diržų jie niekam nekenkia.
Posūkio signalo persirikiuodami arba sukdami nerodantieji taip daro, kai aplink nėra automobilių, kiti tiesiog pamiršta. Be to, tai daroma iš įpročio arba manoma, kad vairuotojas greitai persirikiuoja ir posūkio rodyti nereikia.
Automobilį statantieji neleistinoje vietoje aiškina, kad nėra nemokamų statymo vietų, kad mašiną stengiasi pastatyti arčiau namų ar kad taip saugiau.
Pėsčiųjų nepraleidžiantieji dažniausiai pasiaiškina, kad per vėlai juos pastebi arba skuba.
Neblaivūs prie vairo sėdantys vairuotojai teisinasi, kad esą taip elgiasi, kai nėra kam daugiau vairuoti. Taip atsakė pusė darančiųjų šį pažeidimą. Be to, yra teigiančiųjų, kad jie greitai išsiblaivo, – taip mano ketvirtadalis darančiųjų šį pažeidimą, kiti mano, kad jiems nieko blogo nenutiks.
Neįvertina padarinių
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus, lietuviai linkę pažeisti KET, nes jiems trūksta vidinės kultūros ir tai yra tapę savotiška norma.
"Lietuviai vis dar mano, kad pažeidinėdami KET nebus nubausti, – pastebi G. Aliksandravičius. – Skaudu, kad daugelis pažeidėjų nesugeba įvertinti galimų padarinių, paprastai jie linkę manyti, kad nieko nenutiks. Visi per apklausą dažniausiai išvardyti pažeidimų paaiškinimai yra populiarūs ir gyvenime, o pagrindinis vairuotojų paaiškinimas, kaip buvo minėta, skubėjimas: dažniausiai skubama darbo ar verslo reikalais, į posėdį, spręsti asmeninių problemų."
Lietuvos automobilininkų sąjungos atstovė, akcijos "Apsaugok vaiką nuo pavojų kelyje!" iniciatorė Eglė Kestenienė teigia, kad požiūris perduodamas iš kartos į kartą.
"Vyresnioji karta įpratusi manyti, kad saugos priemonės – tai nereikalingas prasimanymas, o jaunoji karta tiesiog perima jų požiūrį. Kad ir kiek mokytume jaunimą saugiai elgtis gatvėse, jei šeimoje vyrauja kitoks supratimas, didelė dalis darbo eina perniek", – teigė E.Kestenienė.
Automobilių sporto ir saugaus vairavimo treneris Artūras Pakėnas patvirtina, kad Lietuvoje žmonės vis dar nesuvokia KET svarbos.
"Tai būtų galima paaiškinti ir sumažėjusiu pasitikėjimu Vyriausybe, Seimu, jų leidžiamais įstatymais. Manau, išeitis būtų ne tik didinti baudas, bet ir siekti, kad dauguma pažeidėjų būtų nubausti. Tik bausmės neišvengiamumo principas privers susimąstyti pažeidėjus", – teigė A.Pakėnas.
Dviratininkai nesijaučia saugūs
Pasak "GfK CR Baltic" Lietuvos padalinio vadovo A.Norkevičiaus, daugiau nei pusė (59 proc.) visų apklausoje dalyvavusių respondentų važinėja dviračiu, todėl jų teirautasi apie saugumo priemones dviratininkams.
"Respondentų atsakymai rodo, kad Lietuvoje dviratininkams važinėti saugiai trūksta sąlygų, – teigia A.Norkevičius. – Paklausti, ar važinėja dviračių taku, 59 proc. atsakė, kad visuomet, jei toks yra. Trečdalis atsakė, kad ten, kur važinėja, iš viso nėra dviračių takų."
40 proc. važinėjančiųjų dviračiu dėvi šviesą atspindinčią liemenę (segi šviesą atspindinčius elementus), o trečdalis tokių priemonių nenaudoja, nes jų neturi.
Nors šalmas dviratininkams – rekomenduotinas, jį visuomet užsideda tik 8 proc. respondentų. Trečdalis jų nedėvi šalmo, nes nepatogu, o dešimtadalis važinėja be šalmo, nes nežino, kuo jis gali būti naudingas.
Rūpinasi vaikais?
Atliktos apklausos rezultatai parodė, kad mažamečių saugumu automobilyje vairuotojai rūpinasi dažniau, tačiau vyresni vaikai dažnai pamirštami.
Pagal KET saugos kėdutes būtina naudoti iki 3 metų. Apklausa parodė, kad ir vaikus iki vienų metų automobilių kėdutėse veža ne visi. Jas naudoja 86 proc. šio amžiaus vaikų turinčių tėvų. Net 12 proc. tėvų, turinčių tokio amžiaus vaikų, nenaudoja vaikiškos saugos kėdutės, nes nesupranta jos svarbos.
91 proc. 1–3 metų vaikus turinčių tėvų visuomet sodina vaikus į saugos kėdutes. 5 proc. jų nenaudoja, nes esą pakanka vaiką prisegti saugos diržais. Tai netiesa, nes automobilio saugos diržai pritaikyti tik suaugusiesiems. Na, o 3 proc. mano, kad kėdutės jau nebereikia.
39 proc. 4–6 metų vaikus auginančių tėvų visuomet sodina vaikus į vaikiškas saugos kėdutes, o 7–12 metų – penktadalis. Kiti šio amžiaus grupės vaikus turintys tėvai mano, kad jų vaikams kėdutės nebereikia ir sega juos automobilio diržais.
"Vežti vaiką be saugos kėdutės ar prisegtą nepritaikytu diržu tokia pat rizika: gal nukentės, o gal ne, – tėvų aplaidumu stebėjosi E.Kestenienė. – Visiems pravartu nepamiršti paprasto dalyko: įvykus nelaimei, laiko atgal nepasuksite."
Keisti apklausos atsakymai
Važiuojamąją dalį degant raudonam šviesoforo signalui pereinu:
Nes gerai išmanau KET ir suprantu, kada mašinos važiuos, o kada ne.
Šviesoforų signalai yra blogai suderinti, kai jau būtų galima eiti, vis tiek dar dega raudona
Saugos diržo nesegu:
Tai kenkia sveikatai.
Saugos diržai gadina kostiumą.
Esu žemo ūgio, todėl bet kokia padėtis sudaro smaugimo jausmą.
Mobiliuoju telefonu vairuodamas kalbu:
Man nuolat skambina. Jei tektų sustoti ir kalbėti pakelėse, net iki darbo nenuvykčiau, o laisvų rankų įranga mane kaip tik blaško, man trukdo.
Patinka.
Vaikui perskambinu, nes kitaip jis skambins, kol telefono aparatas paraudonuos.
Posūkio signalo nerodau:
Nes taupau elektrą.
Kartais posūkių rodymas užima daugiau laiko, nei pats manevras ir tik sukelia nepatogumų – dėmesys sutelkiamas į posūkio įjungimą ir išjungimą, o ne į kelią
Greitį viršiju:
Greičio ribojimai tam tikrose vietose tiesiog nelogiški
Viršiju, bet proto ribose
Kiti važiuoja dar greičiau nei aš, tai viršiju greitį, kad netrukdyčiau eismui
Pėsčiųjų nepraleidžiu:
Nes jų kartais nesuprasi, eina ar ne, sustoji – neina, nesustoji – lekia į kelią.
Važiuodamas dviračiu šalmo neužsidedu:
Nes užsidedu kepurę, o šalmo nereikia, nes nesu lenktynių trasoje.
Lietuvoje nedėviu, nes kvailai atrodysiu, o Norvegijoje visada dėviu šalmą.
Pėsčiųjų daromi pažeidimai
Pereina važiuojamąją kelio dalį tam neskirtoje vietoje – 68 proc.
Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui nesegi atšvaito ar neturi kito šviesą atspindinčio daikto (liemenės ar žibinto) – 35 proc.
Pereina važiuojamąją kelio dalį degant raudonam šviesoforo signalui – 18 proc.
Eina važiuojamąja kelio dalimi, kur draudžiama, ir netinkama puse – 12 proc.
Šaltinis: "GfK CR Baltic" apklausa
Vairuotojų daromi pažeidimai
Viršija greitį – 48 proc.
Kalba mobiliojo ryšio telefonu – 44 proc.
Neprisisega saugos diržo – 10 proc.
Nerodo posūkio signalo persirikiuodami arba sukdami – 9 proc.
Stato automobilį neleistinoje vietoje – 6 proc.
Nepraleidžia pėsčiųjų – 5 proc.
Nepaiso kelio ženklų – 4 proc.
Sėda prie vairo neblaivūs – 3 proc.
Nedaro KET pažeidimų – 28 proc.
Šaltinis: "GfK CR Baltic" apklausa
Naujausi komentarai