Darbuotojų uždirbtus mokesčius darbdaviai pasilieka sau

Vis dažniau į "Sodrą" dėl išmokų atėję žmonės išsigąsta sužinoję, kad jų darbdaviai nemoka už juos mokesčių. Žmonės lieka be garantijų, o valstybė, paskelbusi karą šešėliui, net nesivargina tirti tokių mokesčių vengimo atvejų.

Nėra įmokų, nėra išmokų

Legaliai dirbantys žmonės apie tai, kad juos apgavo lėšų stokojantis ar jas taupantis darbdavys, šiuo metu sužino ir atsivertę preliminarias pajamų deklaracijas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pagal 2010 m. deklaracijas su darbo santykiais susijusių pajamų į biudžetą darbdaviai nebuvo sumokėję 7,4 mln. litų. "Tačiau tai neturi jokios įtakos žmogui, kuris deklaruoja pajamas ir nori susigrąžinti dalį mokesčių. Svarbu, kad ta informacija būtų darbdavio deklaruota VMI", – rašoma VMI atsakyme dienraščiui.

Tačiau deklaracijose žmonės pamato, jog kai kurie darbdaviai už juos nemoka privalomojo sveikatos draudimo, o kaip vėliau paaiškėja – ir socialinio draudimo įmokų. Nors žmonės atlyginimus gauna ir yra tikri, kad dirba legaliai, nes turi darbo sutartis.

Tuo neseniai įsitikino vilnietė Viktorija Mažeikienė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kai kreipėsi į "Sodrą" norėdama susitvarkyti išmoką už netrukus gimsiantį vaikelį. "Sužinojau, kad darbdavys nesumokėjęs socialinio draudimo įmokų už du mėnesius, nes jie nėra suvesti į duomenų bazę. Į klausimą, kodėl taip atsitiko, man buvo pasakyta, kad nesumokėtos įmokos yra ne "Sodros" reikalas, ir buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Atsakomybė užkraunama žmogui, kuris realiai tas įmokas yra uždirbęs, nors man atrodo, kad tai aiškintis turėtų "Sodra" su darbdaviu", – dėstė moteris. Pasak jos, ši darbdavio apgavystė atsiliepė motinystės pašalpos dydžiui, nes vidurkis buvo apskaičiuotas be tų dviejų mėnesių socialinio draudimo įmokų.

"Manau, kad buvo pažeistos mano kaip asmens teisės ir nueita lengviausiu keliu, ir tai be galo piktina. O "Sodros" salėje sėdinčios ir žmones aptarnaujančios moteriškės, atrodo, pasirengusios tave gyvą suvalgyti, užuot žmogiškai paaiškinusios situaciją ir galimus problemos sprendimo būdus. Bet susidarė įspūdis, jog jos pačios nieko nežino ir siunčia aiškintis į teismus, kad tik greičiau žmogum atsikratytų", – nesulaikydama emocijų dėstė V.Mažeikienė.

"Sodros" skolininkų daugėja

"Sodros" duomenimis, šių metų sausio 1 d. 75 136 draudėjai, t. y. darbdaviai, "Sodrai" buvo skolingi 456,8 mln. litų, iš jų 398,3 mln. litų sudarė valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų bei 58,5 mln. delspinigių ir baudų. Atitinkamai prieš metus, 2010 m. sausio 1 d., "Sodra" turėjo 60 872 skolininkus, kurių skola siekė 408,3 mln. litų. Draudėjų skola praleistais mokėjimo terminais per 2010 m. padidėjo 48,5 mln. litų (11,9 proc.).

Skolininkų, dėl kurių nukenčia ne tik "Sodros" biudžetas, bet ir samdomi darbuotojai, auklėjimu užsiimta nuo šių metų vasario 1 d., kai pradėti viešai skelbti prasiskolinusių įmonių sąrašai. Pasak skolas administruojančios bendrovės "Creditreform" direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, paviešinti "Sodros" skolininkai greičiau atsiskaito su valstybe, tačiau bendras draudėjų skolos dydis išlieka panašus – apie pusę milijardo litų.

"Daugėja įmonių, kurios turi bėdų dėl pinigų srautų. Tarp "Sodros" skolininkų atsiduria ir labai solidžios bendrovės, bet jų skolos yra judančios ir, tikėtina, kad su pavasariu ir eksporto atsigavimu rezultatai gerės", – dėstė R.Trumpa. "Creditreform" duomenimis, iš stambių bendrovių šiuo metu su "Sodra" delsia atsiskaityti tokios bendrovės kaip "Ranga IV" (2,6 mln. litų), "Vievio paukštynas" (476 tūkst. litų), "Garsų pasaulis" (297 tūkst. litų), "Vičiūnai ir partneriai" (291 tūkst. litų), "Arvi kalakutai" (261 tūkst. litų) ir kt.

Augančios draudėjų skolos "Sodrai" rodo, kad vis daugiau dirbančių žmonių net nežino, jog legaliai uždirbtas įmokas "Sodrai" darbdaviai pasilieka sau. Pasiseka tiems, kurių darbdaviai deklaruoja "Sodrai", kad algas išmokėjo, bet socialinių draudimo įmokų pervedimas vėluoja. Šiuo atveju žmogaus interesus "Sodra" apgins ir iš darbdavio skolą išreikalaus. Bet kokiu atveju būti "Sodros" skolininku reiškia, kad įmonė susiduria su pinigų srautų problema ir balansuoja ties bankroto riba.

Mokesčių slėpimo gudrybės

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas apgailestavo, kad kalbos apie atsigaunančią šalies ekonomiką ir verslą lieka tik kalbomis pasižiūrėjus į "Sodros" skolininkų padėtį. "Deja, vienos įmonės įmokų "Sodrai" nemoka piktybiškai, kitos – neturi pinigų", – sakė jis.

A.Černiausko žiniomis, yra trys socialinio draudimo įmokų nemokėjimo atvejai, kai darbuotojas net negali įtarti, kad nėra socialiai apdraustas, nors neva dirba legaliai. "Pirmas, kai darbdavys geranoriškai deklaruoja, kokio dydžio įmokas "Sodrai" turi sumokėti, išmoka samdomiems darbuotojams algas, bet socialinio draudimo įmokoms pinigų neužtenka. Tokiu atveju "Sodra" gali nuskaičiuoti pinigus iš įmonės sąskaitos arba kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo. Kitas paplitęs "Sodros" įmokų nemokėjimo atvejis, kai darbdavys pasirašo su darbuotoju darbo sutartį, moka atlyginimą, kelis mėnesius moka įmokas "Sodrai, o po kurio laiko "Sodrai" praneša, kad darbuotoją atleido. Nors darbuotojas dirba toliau, rankose turi darbo sutartį ir gauna tokio paties dydžio atlyginimą kaip ir anksčiau. Tokie atvejai dažniausiai išaiškėja žmogui kreipiantis į gydymo įstaigą – tuomet sužino, kad jis nėra socialiai draustas, nes niekur nedirba. Tai ganėtinai dažni atvejai", – pasakojo profesinių sąjungų atstovas.

Trečias darbdavių sukčiavimo atvejis – kai darbuotojui mokamas vieno dydžio atlyginimas, o "Sodrai" įmokas darbdavys moka nuo mažesnės sumos, t. y. "Sodroje" deklaruoja mažesnį darbuotojo atlygį, nei iš tikrųjų žmogus gauna. Tokiu atveju žmogus būna socialiai apraustas, tačiau motinystės ir tėvystės atveju, kai išmokos skaičiuojamos nuo atlyginimo dydžio, tokia žinia būna labai nemaloni.

Pasak A.Černiausko, šios darbdavių gudrybės yra labai paplitusios ir ypač mažesnėse bendrovėse, nes manoma, kad apie 30 proc. darbo užmokesčio yra ekonominiame šešėlyje. "Baisiausia, kad darbuotojai nenori nuo to apsisaugoti. Tik kai reikia išmokos iš "Sodros", atsitinka koks nors nelaimingas įvykis, tada muša visais pavojaus varpais ir skalambija, kad jį apgavo. Bet kai pradedi aiškintis istoriją, kaip viskas įvyko, tai dažniausiai darbdaviai taip elgėsi su darbuotojų žinia", – mano pašnekovas.

Jo vertinimu, kol šalyje nebus pakeista mokesčių sistema, kuri skatintų žmones mokėti mokesčius, kol nebus pakeista sveikatos draudimo sistema, kuri garantuotų paslaugų kokybę pagal žmogaus sumokėtų mokesčių dydį, ir kol nebus pakeista pensijų mokėjimo sistema, šiuo metu įsigalėjusių problemų sprendimas bus bevaisis.