Atskrenda sidabrinės gervės Pereiti į pagrindinį turinį

Atskrenda sidabrinės gervės

2008-05-19 15:28
Era, kai lietuviški filmai ir jų kūrėjai triumfuodavo užsienio kino festivaliuose, bet nebūdavo deramai pagerbiami savoje šalyje, baigėsi. Gegužės 29 dieną Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyks pirmieji Lietuvos kino ir televizijos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“, kurių iškilmingą ceremoniją birželio 1-ąją transliuos LNK.

Era, kai lietuviški filmai ir jų kūrėjai triumfuodavo užsienio kino festivaliuose, bet nebūdavo deramai pagerbiami savoje šalyje, baigėsi. Gegužės 29 dieną Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyks pirmieji Lietuvos kino ir televizijos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“, kurių iškilmingą ceremoniją birželio 1-ąją transliuos LNK.

„Vienų mylimas, kitų keikiamas lietuviškas kinas turi būti pagaliau įvertintas, o jo kūrėjai pagerbti“, – skelbia apdovanojimų organizatoriai AVAKA (audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija) ir Kultūros ministerija.

„Vienas garsus mūsų krepšininkas skrido virš Švedijos ir pamatė paukščius. Tuo metu jis galvojo apie sunkią kino padėtį Lietuvoje. Ir štai taip susilydė sunki bei liūdna kino padėtis Lietuvoje ir paukščiai“, – postringavo aktorius Rimantas Bagdzevičius spaudos konferencijoje, mėgindamas paaiškinti, kaip nutiko, kad lietuviško kino apdovanojimų simboliu tapo gervė. Aktorius palinkėjo esamiems ir būsimiems nominantams, kad „Sidabrinės gervės“ skatintų „dėti“ spalvotus kino kiaušinius.

O Europos kino akademijos narė, daugelio tarptautinių kino festivalių vertinimo komisijų narė, kino kritikė, Šiaurės šalių kino „Scanorama“ festivalio meno vadovė dr. Gražina Arlickaitė nesutinka, kad kino padėtis Lietuvoje apverktina, ir džiaugėsi į kiną žengiančiais jaunais talentais. „Žinoma, laikai yra prasti vertinant finansinių galimybių požiūriu. Tačiau tai nereiškia, kad koks nors atkaklus, darbštus jaunas žmogus negali užauginti gražaus medžio, ant kurio puikuotųsi vaisiai“, – „TV dienai“ sakė G.Arlickaitė.
Jos vadovaujami, geriausius 2007 metų filmus, aktorius ir režisierius rinks garsūs Lietuvos kino atstovai. Tai Nacionalinės premijos laureatas aktorius Regimantas Adomaitis, Nacionalinės premijos laureatas, Europos kino akademijos narys režisierius Arūnas Matelis, kino kritikė Živilė Pipinytė, kompozitorius Algirdas Martinaitis, garso režisierius Romualdas Federavičius, kino kritikas Skirmantas Valiulis, animatorius Algirdas Selenis, kino aktorė Gražina Baikštytė, kino festivalio „Tinklai“ organizatorius Artūras Jevdokimovas ir „Skalvijos“ kino centro direktorė Greta Zabukaitė. Jie peržiūrėjo 28 lietuviškus filmus, iš kurių atrinko 42 kandidatus gauti 14 „Sidabrinės gervės“ statulėlių. G.Arlickaitė akcentavo, kad šviesos nematyti tik animacinių filmų padangėje. Komisija šįkart nominavo tik dvi animacines juostas.

„Sidabrinės gervės“ ceremoniją patikėta vesti „Auksinio kryžiaus“ laureatei aktorei Nelei Savičenko bei teatro, kino ir televizijos aktoriui, režisieriui ir dainininkui Vladui Bagdonui. Spaudos konferencijoje jis taip pat garsiai žavėjosi lietuviško kino šviesuliais. „Kai pamačiau „Kolekcionierę“, pamaniau, kad tai tikrasis kino atgimimas“, – savo simpatijų neslėpė V.Bagdonas.

Be „Sidabrinių gervių“, bus įteiktos ir trys „Auksinės gervės“ už nuopelnus Lietuvos kinui. Nors pirmieji Lietuvos kino ir televizijos kino apdovanojimai dar neįvyko, jau garsiai svajojama, kad jie taps svarbiu kasmečiu renginiu, kuris kada nors tęsis net ne vieną dieną.

Gražina Arlickaitė: „Kinas gyvas ne tik pinigais“

– Lietuviškų filmų sukuriama nedaug. Ar vertinimo komisijai yra ką vertinti?

– Jei Lietuvoje sukuriama mažai filmų, nereiškia, kad neturime jų analizuoti, vertinti. Kiekybė kine gal ir vertingas dalykas – kai daug daroma, kažkas ir padaroma, tačiau gyvename šalyje, kuri negali gaminti daug filmų. Sovietmečiu Lietuvoje buvo sukuriamos trys juostos didžiajam ekranui, keturios televizijai. Ir taip buvo kasmet. Vis dėlto atsigręžę į lietuvių kino istoriją pamatysime, kiek išties puikių filmų buvo sukurta tuo metu, nors daug kas buvo užginta, apie daug ką nebuvo leidžiama kalbėti.
Noriu pabrėžti, jog būtent dėl to, kad Lietuvoje sukuriama nedaug filmų, turime būti jiems ypač dėmesingi. Ir dėmesingi tiems, kurie juos kuria. Vertinimo komisijai buvo pateikta per dvidešimt filmų – vadinasi, turime iš ko rinktis. Kiek jaunų žmonių atėjo į kino sceną ir savo pirmaisiais darbais atkreipė ir žiūrovų, ir vertinimo komisijos dėmesį!

– Žiūrovų susidomėjimas lietuviškais filmais pastaruoju metu ypač didelis, atsiranda kino festivalių, dabar – ir apdovanojimai. Ar tai reiškia, kad po ilgo štilio lietuviška kino mokykla atgimsta?

– Lietuvių kinas turėjo savo tradiciją, kuri lyg ir ėmė trūkinėti prasidėjus kartų kaitai. Tai išprovokavo kitokios režisūros atsiradimą. Sovietmečio kinematografininkai neturėjo galimybės rodytis visame pasaulyje, jiems reikėjo galvoti, ką ir kaip pasakyti. Dabartinė kino kūrėjų karta gyvena „lengvatinėmis“ sąlygomis, jiems tereikia labiau koncentruotis į savo idėjas, į tai, ką nori daryti. Lyginimai visada yra kažkam užgaulūs. Bet mane labai džiugina atsiradęs judėjimas kine, tai, kad nauji, jauni žmonės ateina į kiną. O ką jie padarys: ar susikurs jų mokykla, ar ne – pagyvensim, pamatysim.

– Kokie šių dienų lietuviško kino pagrindiniai bruožai?

– Kraštutinis individualizmas, labai didelis dėmesys estetikai, realybės dalykų ignoravimas, noras labiau apibendrintai, poetiškai, filosofiškai žvelgti į realybę. Daugelyje filmų gana sunku atpažinti mūsų šalį, bet atsiranda tokių, kurie netiesiogiai kalba apie Lietuvai svarbias problemas.

– Ar lietuviško kino kokybei trūksta tik pinigų?

– Nemanau, kad kinas daromas iš pinigų. Tai labai sunki meno rūšis. Vytautas Žalakevičius sakydavo, kad jis primena sunkiasvorį traukinį, kurį reikia išjudinti ir dėl to turi dirbti daug žmonių. Įdomiausių filmų praktika rodo, kad kartais žmonės, turėdami „ubagiškus“ pinigus, sukuria puikią juostą, o turintys milijonus – niekam nereikalingą. Filmą sukuria žmonės, filmą sukuria idėja, galimybė ją realizuoti ir talentas. O kada talentai turėjo daug pinigų? Tokio laiko nebuvo ir negali būti. Didžiausias lietuviško kino trūkumas – idėjų stygius. Filmas gyvas ne tik pinigais.

APDOVANOJIMŲ NOMINANTAI

1. GERIAUSIAS VAIDYBINIS FILMAS
„Kolekcionierė“, rež. Kristina Buožytė
„Nuodėmės užkalbėjimas“, rež. Algimantas Puipa
„Nereikalingi žmonės“, rež. Maris Martinsonas

2. GERIAUSIAS TRUMPAMETRAŽIS FILMAS
„Nerutina“, rež. Jūratė Samulionytė
„Perlas“, rež. Laimantas Kairys
„Mano tėvas“, rež. Marius Ivaškevičius

3. GERIAUSIAS DOKUMENTINIS FILMAS
„Varpas“, rež. Audrius Stonys
„Gyveno senelis ir bobutė“, rež. Giedrė Beinoriūtė
„Ispanų suaugusiems“, rež. Tomas Tamošaitis

4. GERIAUSIAS ANIMACINIS FILMAS
„Margučių rytas“, rež. Jūratė Leikaitė
„Edeno sodai“, rež. Nijolė Valadkevičiūtė

5. GERIAUSIAS TV FILMAS
„Nekviesta meilė“, rež. Alvydas Šlepikas
„XX a. slaptieji archyvai“, rež. Gražina Sviderskytė
„Garbės kuopa“, rež. Raimundas Banionis

6. GERIAUSIAS OPERATORIUS
Audrius Kemežys, „Varpas“, „Kai aš buvau partizanas“, „Perlas“, „Arklio metai“
Algimantas Mikutėnas, „Nuodėmės užkalbėjimas“, „Kad mano namai būtų pilni“, „Šokanti ant stogų“
Gintas Beržinis, „Nereikalingi žmonės“

7. GERIAUSIAS DAILININKAS
Nijolė Valadkevičiūtė, „Edeno sodai“
Galius Kličius, „Nuodėmės užkalbėjimas“
Paulius Arlauskas, „Kolekcionierė“

8. GERIAUSIAS SCENARIJUS
Marius Ivaškevičius, „Mano tėvas“
Kristina Buožytė, Darius Gylys, Bruno Samperis, „Kolekcionierė“
Alvydas Šlepikas, „Nekviesta meilė“

9. GERIAUSIAS REŽISIERIUS
Audrius Stonys, „Varpas“
Kristina Buožytė, „Kolekcionierė“
Algimantas Puipa, „Nuodėmės užkalbėjimas“

10. GERIAUSIAS EPIZODINIS AKTORĖS VAIDMUO
Dalia Michelevičiūtė, „Nereikalingi žmonės“
Rūta Staliliūnaitė, „Kai aš buvau partizanas“
Valda Bičkutė, „Nereikalingi žmonės“, „Tikrovės pinklėse“, „Kolekcionierė“

11. GERIAUSIAS EPIZODINIS AKTORIAUS VAIDMUO
Remigijus Sabulis, „Nuodėmės užkalbėjimas“
Andrius Mamontovas, „Nereikalingi žmonės“
Jonas Vaitkus, „Perlas“

12. GERIAUSIAS AKTORIUS
Kostas Smoriginas, „Nereikalingi žmonės“, „Nuodėmės užkalbėjimas“, „Anastasija“
Marius Jampolskis, „Kolekcionierė“, „Kai aš buvau partizanas“, „Moterys meluoja geriau“
Remigijus Vilkaitis, „Mano tėvas“

13. GERIAUSIA AKTORĖ
Rasa Samuolytė, „Nuodėmės užkalbėjimas“
Nelė Savičenko, „Nuodėmės užkalbėjimas“
Gabija Ryškuvienė, „Kolekcionierė“, „Nereikalingi žmonės“

14. GERIAUSIAS GARSAS
Jonas Maksvytis, Artūras Pugačiauskas, A.Mamontovas, Vytautas Žekonis, „Nereikalingi žmonės“
Julius Zubavičius, „Kolekcionierė“
Viktoras Juzonis, „Varpas“

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų