Kalbos laidelės eteryje neveši, bet kalbininkai pripažįsta, kad televizijos žmonių kalba, nors ir pamažu, gerėja. O štai LNK net ėmėsi švarios kalbos politikos – keturias laidų vedėjas užrašė į "žiniuko" Gintaro Deksnio taisyklingos tarties pamokas.

Kelias į taisyklingą kalbą

LNK pozicija: "Mums – ne vis vien, kaip kalba, artikuliuoja laidų vedėjai. Taisyklinga jų kalba yra ne mažiau svarbi nei įvaizdis." LNK atstovas spaudai Gediminas Malaškevičius dėstė, kad profesionalių laidų vedėjų Lietuvoje niekas nerengia ir jų kalbos nešlifuoja, todėl tuo pasirūpinti yra pačios televizijos garbės reikalas. "G.Deksnys yra inžinierius iš profesijos, o dirbdamas televizijoje, daug metų garsindamas filmus, išmoko taisyklingai kalbėti. Tai – talentas, todėl juo ir norime pasinaudoti – perlaužti savo laidų vedėjas", – sakė G.Malaškevičius.

Kalbos švyturiu vadinamas LNK žinių vedėjas G.Deksnys mokyti ėmėsi suvalkiuojančią Irūną Puzaraitę, kuriai ant pečių naująjį sezoną užguls ne vienas televizijos projektas, "Kviečiu šokti" damas Ievą Šimukauskienę ir Rasą Velijevaitę, taip pat Rimantę Kulvinskytę.

Tiesa, rezultatų dar teks palaukti. "Kaip žmogus mokosi skambinti pianinu? Mokytojas užduoda pratimų, perki pianiną ir skambini namie po tris kartus per dieną, tris kartus po valgio. Tada ir matyti rezultatai. O mokinės labai drausmingos, gabios, imlios, nuoširdžiai mokosi. Rezultatai bus matyti eteryje", – "TV dienai" pasakojo G.Deksnys.

Bene sunkiausias iššūkis laukia I.Puzaraitės – jai tenka ne tik krimsti kalbos kultūros dalykus, bet ir "laužyti" savo tarmę, kuri užkliuvo ne vienam žiūrovui. "Laidų pašnekovams galima kalbėti visaip – jis tėra laidos svečias, o laidų vedėjai, ypač dirbantys informacinėse laidose, turi kalbėti gražia bendrine kalba. O folkloro, liaudies muzikos laidos, tarmiškai kalbantys personažai, – Dieve, padėk, – tarmė šiuo atveju dar gražiau nei bendrinė kalba", – mano G.Deksnys.

Rūpinasi prodiuseriai ir kalbininkai

Už TV3 laidų vedėjų kalbos taisyklingumą atsakingi prodiuseriai. TV3 atstovė spaudai Rima Olberkytė-Stankus sakė, kad televizija suinteresuota įsigyti kokybišką produktą – nuo laidos koncepcijos iki laidos vedėjų kalbos, o tuo užsiimti turi prodiuseriai. Ji pridūrė, kad anksčiau televizija sulaukdavo pagrūmojimų dėl pernelyg buitiškos Nomedos Marčėnaitės kalbos, tačiau dabar priekaištų beveik negirdėti.

Nacionalinis transliuotojas išrankioti kalbos šiukšles patiki net keturių kalbininkų komandai. Jie ir pasirūpina televizijos bei radijo laidų vedėjų tekstais. Tiesa, tiesioginiame eteryje klaidų išvengti sunkoka, bet jas kartojantys laidų vedėjai sulaukia pastabų.

Tradicinės klaidos nyksta

Patys kalbos sergėtojai taip pat pastebi, kad bendra kalbos situacija televizijoje gerėja.

"Dažnai kalbama, kad kalbos situacija prastėja, bet iš to, kiek susiduriu su televizija, radiju, negalėčiau pasakyti, kad esu skeptiškai nusiteikusi. Yra tendencijų, kurias būtų galima vertinti ir teigiamai. Pavyzdžiui, mažiau vartojama rusiškų svetimybių, kurios anksčiau buvo įprastos, angliški žodžiai, atėję į Lietuvą pirmaisiais nepriklausomybės metais, oficialioje kalboje taip pat retai vartojami. Žmonės ima skirti oficialų ir privatų bendravimą", – "TV dienai" sakė Valstybinės kalbos inspekcijos Inspektavimo skyriaus vyriausioji inspektorė Ramunė Kanišauskaitė.

Kalbininkai taip pat džiaugiasi, kad jungtuko kad ir bendraties tandemas taip pat įrašytas į juodąją kalbos knygą – eteryje šią kalbos klaidą dažniausiai galima išgirsti iš nepatyrusių žurnalistų. Mažėja ir vietininko klaidų (pvz., būvyje, stovyje) – jų dažniau galima išgirsti iš valdininkų, dalyvaujančių laidose, nei iš pačių laidų vedėjų. Kaip puikios kalbos pavyzdžius, orientyrus R.Kanišauskaitė įvardijo informacinių laidų vedėjus. Pagyrimo sulaukia ir LTV politinių diskusijų laidų vedėjai – Rita Miliūtė ir Virginijus Savukynas.

Didžiausia problema – žargonas

Vis dėlto džiaugtis pragiedruliais kliudo gajūs eterio amarai – pramoginės, pokalbių laidos, kurios puikuojasi kalbos klaidų reitingų lentelės viršūnėje. Štai bulvarinių laidų vedėjams taisyklinga kalba, rodos, nė motais, o žargonas – šaunumo ženklas.

"Žargono vartojimas neatsižvelgiant nei į laidos pobūdį, nei į žanrą yra pati didžiausia problema. Kartais žargonas gali būti pateisinamas, kai vartojamas tikslingai, motyvuotai, pvz., serialuose vaizduojant kokio nors visuomenės sluoksnio atstovą, kuris negali kalbėti bendrine kalba", – sakė kalbos inspektorė.

Nerimą taip pat kelia įvairios linksnių vartojimo klaidos, tokios kaip būvio įnagininko (pvz., žmogus tapo gražiu, rezultatai tapo geresniais ir pan.).

Akyli kalbos sargai – žiūrovai

Valstybinės kalbos inspekcijos specialistė sakė, kad apie kalbos klaidas dažnai kalbama ir su pačiais laidų vedėjais, ir su jų vadovais.

"Galima samprotauti, kas kaltas dėl netaisyklingos kalbos – laidų vedėjai ar į jų tobulėjimą neinvestuojanti televizija. Vadovų požiūris daug ką lemia – jei jie yra reiklūs, žurnalistai priversti mokytis ir tobulėti. Bet netaisyklingos kalbos priežastys yra kur kas toliau – pirmiausia mokykloje nelabai išmokstama ir net aukštosiose mokyklose apie televiziją svajojantys studentai kartais nė nenutuokia, kas yra kirčiuotė, priegaidė", – kalbėjo R.Kanišauskaitė.

Valstybinės kalbos inspekcija televizijos laidas stebi nuolat, tiesa, tikrina tik pagrindines televizijas ir pagal iš anksto sudarytus planus. Kartais per sezoną laidos tikrinamos pakartotinai. O ko nepamato kalbos inspektoriai, jiems praneša patys televizijos žiūrovai. Jie dažnai skundžiasi ne tik dėl kalbos klaidų laidose, bet ir subtitruose, taip pat dėl neišverstų filmų epizodų. Skundų lavinos laukiama ir per Europos vyrų krepšinio čempionatą, nes žiūrovai labai piktinasi komentatorių klaidomis.

Faktai

Valstybinės kalbos inspekcijos specialistai šiemet nedaug klaidų pastebėjo R.Miliūtės, V.Savukyno, Edmundo Jakilaičio, Giedriaus Leškevičiaus ir Virginijaus Gaivenio, Audrės Kudabienės laidose.

Taisyklingos visų pagrindinių televizijų informacinės laidos.

Rolandas Vilkončius ir Rūta Mikelkevičiūtė publicistinėse laidose kalba taip pat gana taisyklingai, bet dažniau klysta pokalbių laidose.

Daugiau pastabų šiais metais turėta Rūtai Janutienei, Edvardui Žičkui, Vaidai Genytei ir Žygiui Stakėnui, Vytautui Šapranauskui ir Raigardui Musnickui.

Baudos už gausias kalbos klaidas yra nuo 200 iki 600 litų. Vis dėlto jos skiriamos retai – šiais ir praėjusiais metais tokių priemonių laidų vedėjams taikyti neprireikė.