Dauguma Rusijos piliečių mano, jog Vladimiras Putinas yra nacionalinis lyderis, ir neabejoja, kad jis vėl taps šalies prezidentu, o daugiau kaip pusė piliečių prognozuoja jo pergalę jau pirmajame balsavimo rate, rodo sociologų tyrimai.

Iš viso 69 proc. Rusijos piliečių per apklausą patvirtino, kad laiko Vladimirą Putiną nacionaliniu lyderiu, su jais nesutinka trečdalis piliečių (32 proc.), pranešė ketvirtadienį agentūrai „Interfax“ J.Levados analitinio centro sociologai, pristatydami savo tyrimų rezultatus.

Apklausoje, kuri vyko 2011 metų gruodžio 16-20 dienomis, dalyvavo 1 600 žmonių nuo 18 metų amžiaus iš 45 šalies regionų 130 miestų ir kaimų. Jos statistinė paklaida - ne daugiau kaip 3,4 procento.

Trys ketvirtadaliai (75 proc.) Rusijos gyventojų, kaip pranešė sociologai, prognozuoja, kad premjeras V.Putinas, partijos „Vieningoji Rusija“ iškeltas kandidatu į prezidentus, pagal balsavimo kovo 4 dieną rezultatus, vėl taps valstybės vadovu. Kitų pretendentų į aukščiausią postą šalyje pergale tiki kur kas mažiau piliečių (1-3 proc.).

Kaip parodė apklausa, 55 proc. jos dalyvių įsitikinę, kad V.Putinas laimės prezidento rinkimus jau pirmajame rate; 22 proc. mano, kad tai įvyks antrajame rate. 4 proc. numato V.Putino pralaimėjimą rinkimuose.

Atsakydami į sociologų klausimą: „Už kurį iš kandidatų jūs jokiu būdu nebalsuotumėte per Rusijos prezidento rinkimus?“, respondentai pirmiausia nurodė opozicionierių ir rašytoją Eduardą Limonovą (30 proc.).

Gruodžio 30 dieną Rusijos Aukščiausiasis teismas pripažino teisėtu Centrinės rinkimų komisijos atsisakymą įregistruoti rinkėjų grupę, kad būtų galima iškelti kandidatu į prezidentus neužregistruotos partijos „Kitokia Rusija“ lyderį E.Limonovą.

Antrasis šiame sąraše - RLDP lyderis Vladimiras Žirinovskis (28 proc.), trečiasis - RFKP lyderis Genadijus Ziuganovas (20 proc.), ketvirtasis - „Jabloko“ lyderis Grigorijus Javlinskis (17 proc.).

Po 16 proc. apklaustųjų pareiškė, kad nė už ką nebalsuotų už save iškėlusius buvusį Vladivostoko merą Vladimirą Čerepkovą ir verslininką Michailą Prochorovą, 15 proc. – už Nikolajų Levašovą ir 14 proc. - už Leonidą Ivašovą.

Aukščiausiasis teismas gruodžio 23 dieną pripažino teisėtu CRK atsisakymą įregistruoti save iškėlusiu kandidatu publicistą ir „gydūną“ Nikolajų Levašovą", nes 1995-2006 metais jis gyveno San Franciske, o pagal Konstitucijos 81str. kandidatas į prezidentus turi ne mažiau kaip 10 metų prieš rinkimų gyventi šalyje.

Gruodžio 29 dieną tokį patį sprendimą Aukščiausiasis teismas priėmė dėl generolo Leonido Ivašovo skundo. Atsisakyta jį įregistruoti dėl to, kad jis per vėlai informavo CRK apie rinkėjų susirinkimo savo kandidatūrai remti datą ir tuo pažeidė formalų reikalavimą kandidatui.  

Pagal apklausos rezultatus, mažiausiai priešininkų turi „Teisingosios Rusijos“ lyderis Sergejus Mironovas - 7 procentus.

J.Levados centro duomenimis, per apklausą gruodį norą dalyvauti rinkimuose kovo 4 dieną pareiškė 69 proc. respondentų. 8 proc. buvo įsitikinę, kad neateis į rinkimų apylinkes, tiek pat (8 proc.) abejojo, o 10 proc. dar nebuvo išsprendę šio klausimo.

Tarp tų, kurie neketina dalyvauti rinkimuose, pagrindine to priežastimi nurodė nepasitikėjimą nė vienu iš dabartinių politikų (29 proc.). Daugelis taip pat mano, kad nuo jų dalyvavimo rinkimų rezultatai niekaip nepriklausys (20 proc.), kai kurie tiesiog pavargo nuo politikos (14 proc.), ja nesidomi (8 proc.) arba mano, kad rezultatai bus iškraipyti (8 proc.).

Atsakydami į klausimą apie balsavimo rezultatų klastojimą per Rusijos prezidento rinkimus kovo4 dieną, 18 proc. respondentų prognozavo, kad jų bus daugiau nei per Valstybės Dūmos rinkimus gruodžio 4 dieną, 28 proc. mano, kad tiek pat, 20 proc. tikisi, kad mažiau.

Tik 9 proc. apklaustųjų teigia, kad nei vienuose, nei kituose rinkimuose nebuvo ar nebus jokių klastojimų.