Vienas buvęs Didžiosios Britanijos pareigūnas pirmąkart pripažino, kad jo šalis Rusijoje tikrai vykdė šnipinėjimo programą, panašią į filmo apie Džeimsą Bondą scenarijų, kurioje dalyvaujantys agentai informaciją priimdavo ir siųsdavo Maskvoje esančiu elektroniniu įrenginiu, užmaskuotu kaip akmuo.

„Šnipinėjimo akmuo“ buvo demaskuotas 2006 metų sausį, kai televizijos „Rossija“ vienoje laidoje buvo parodytas režisieriaus Arkadijaus Mamontovo dokumentinis filmas apie Federalinės saugumo tarnybos (FSB) operaciją, per kurią buvo išaiškintas Britanijos šnipų tinklas.

Oficialusis Londonas šiuos kaltinimus iki šiol neigė.

Tačiau tuomečio Britanijos premjero Tony Blairo buvęs administracijos vadovas Jonathanas Powellas sakė nacionaliniam transliuotojui BBC, kad Rusija pasinaudojo šiuo incidentu ir ėmėsi griežtų priemonių prieš užsienio nevyriausybines organizacijas.

Dokumentiniame filme „Putinas, Rusija ir Vakarai“, kurį BBC rodys ketvirtadienį. J.Powellas pareiškė, jog dėl incidento su „šnipinėjimo akmeniu“ Britanijos specialiosios tarnybos pateko į keblią padėtį.

„Jie mus pričiupo, - sakė jis. - Matyt, jie žinojo apie tai jau kurį laiką ir tiesiog laukė politiškai naudingos progos.“

A.Mamontovo filme nurodoma, kad nuo 2002 metų Rusijoje dirbęs Jungtinės Karalystės ambasados sekretorius Christopheris Pirtas viename skvere Maskvos pakraštyje paliko elektroninį duomenų priėmimo ir siuntimo prietaisą, kuris buvo įtaisytas dirbtiniame akmenyje.

Dokumentiniame filme buvo parodyta šio „akmens“ viduje buvusi elektroninė įranga.

Tyrimo duomenimis, kai Britanijos žvalgybos užverbuotas žmogus praeidavo pro „akmenį“ su kišeniniu kompiuteriu, įrenginys nuskaitydavo agento pateikiamą informaciją.

Vėliau su tokiu pačiu kompiuteriu prie įrenginio prieidavo Britanijos žvalgybininkas, dirbantis ambasados priedangoje, ir taip pat nuskaitydavo arba palikdavo informaciją.

Vaizdo kameros užfiksavo šalia slapto įrenginio Britanijos žvalgybos oficialiojo atstovo Rusijoje padėjėją Paulą Cromptoną, Didžiosios Britanijos ambasados Maskvoje antrąjį sekretorių Marcą Dow ir britų mokslininką Andrew Flemingą.

„Informacija buvo perduodama labai greitai - per vieną ar dvi sekundes - ir iš 20 metrų nuotolio. Užfiksuoti perdavimą beveik neįmanoma, bet mūsų kontržvalgybai tai pavyko“, - buvo nurodyta „Rossija“ laidoje.

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad M.Dow buvo kai kurių Rusijos nevyriausybinių organizacijų kuratorius ir pasirašinėjo dokumentus dėl lėšų skyrimo - pavyzdžiui, Maskvos Helsinkio grupei ir fondui „Eurazija“. Maskvos Helsinkio grupė per teismą apkaltino FSB šmeižtu, bet pralaimėjo bylą.

Tada Britanijos URM mėgino teigti, kad šis incidentas tėra „prastas pokštas“ ir pareiškė „susirūpinimą bei nusistebėjimą“ dėl pateiktų kaltinimų.

Tuometis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tuojau po šio incidento patvirtino įstatymą, apribojantį nevyriausybinių organizacijų finansavimą iš užsienio.

Tuo tarpu T.Blairas tąsyk pareiškė, kad sužinojo apie skandalą iš televizijos suvestinių.

„Bijau, kad iš manęs gausite tik nuvalkiotą (atsakymą): “Mes niekada nekomentuojame klausimų, susijusių su saugumu„, - premjeras sakė žurnalistams. - Be tų atvejų, kai mes norime komentuoti. Manau, juo mažiau bus apie tai kalbama, tuo bus geriau“.